Žmogus augalų pasaulyje (3)

Pradžia Nr. 1

Šią publikaciją galima pavadinti Mokytojo ir mokinio pokalbiu dalyvaujant ir Mokslo Lietuvos redaktoriui, kuriam rūpi atskleisti abiejų mokslo žmonių požiūrį ne vien į jų kasdienius, tegul ir labai atsakingus darbus, bet ir į platesnę problemų erdvę. Mūsų pašnekovai – buvęs ilgametis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas (1994–2004), žymus biologas prof. habil. dr. Jonas Remigijus NAUJALIS, šiuo metu vadovaujantis Botanikos ir genetikos katedrai, ir buvęs profesoriaus disertantas Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius dr. Audrius SKRIDAILA.

Ko reikėtų pasimokyti iš Lenkijos

Mokslo Lietuva. Teisingai pastebėta, kad numatomoje aukštojo mokslo reformoje apeitas bibliotekų, knygos vaidmuo. Net kalbant apie informacinę, žinių visuomenę knygoms, bibliotekoms lyg ir nelieka vietos, tarsi visas žinias visuomenė gaus vien elektroninėmis priemonėmis. Technokratiškai suvokiama tiek žinių visuomenė, tiek aukštojo mokslo reforma.

Audrius Skridaila. Išties nuolat girdžiu samprotavimus, ką reiktų tobulinti mūsų aukštojo mokslo sistemoje. Viena iš didelių problemų – mūsų mokslinių bibliotekų būklė. Prisimenu, akad. Benediktui Juodkai tik tapus Vilniaus universiteto rektoriumi, vienos jo prakalbos pagrindinė mintis buvo tokia: mūsų bibliotekos yra menkos, tad vienas svarbiausių uždavinių – bibliotekas kaupti ir turtinti. Dabar viena iš Vilniaus universiteto nuostatų – tam tikrą lėšų dalį nuolat skirti savo bibliotekos (centrinės ir padalinių fakultetuose) papildymui.

Vykdant Lietuvos mokslo reformą taip pat reikėtų pasirūpinti tos pačios idėjos įgyvendinimu visos valstybės mastu: būtina rasti lėšų ir jas investuoti į knygas. Tos knygos yra ne bet kam, o studentams, kad jie galėtų naudotis. Bet kiek teko domėtis mokslo reformos pasiūlymais, niekur nėra atkreipta dėmesio į bibliotekas, knygas. Yra ko pasimokyti iš Lenkijos. Jų specializuotose biologinėse bibliotekose visada yra bent vienas, o paprastai dar ir daugiau darbuotojų, kurių užduotis – peržvelgti pasaulio literatūrą, santraukas apie išleidžiamas knygas ir bent svarbiausias iš jų užsakyti ar išmainyti į savo leidinius. O juk Lenkija per daug pinigų knygoms taip pat neturi, bet sugeba būtiniausias įsigyti.

Buvusioje Sovietų Sąjungoje man geriau pažįstamų dendrologijos ir dekoratyvinės želdininkystės sričių literatūra buvo komplektuojama gana atsakingai, todėl knygų bent jau iš vadinamųjų socialistinės stovyklos šalių buvo gaunama visai nemažai. Vakaruose išleistos knygos Lietuvoje buvo beveik neprieinamos, bet Maskvos ir kitų sąjunginių mokslo centrų mokslininkų parašytose knygose ir vadovėliuose dažnai būdavo cituojami Vakarų autoriai. Norint tas Vakarų autorių knygas paskaityti, tekdavo važiuoti į Maskvą. Pasitaikydavo atvejų, kai į Lietuvą užsakyta knyga būdavo nukreipiama į Maskvą, kur iš jų ir buvo komplektuojamos geriausios specializuotos bibliotekos. O Lietuvos bibliotekos, kaip jau esu sakęs, buvo gana skurdžios.

Po 1990 m. Lietuvoje atsirado ir rusiškos literatūros spragos, nes praradome galimybę jos įsigyti, o naujoms knygoms iš Vakarų taip pat trūksta lėšų. Todėl specializuotų mokslinių bibliotekų stiprinimą vadinčiau vienu svarbiausių mūsų mokslo sistemos pertvarkos dalykų. Informacija turi būti kuo plačiau prieinama.Kiekvienas laikas diktuoja savo iššūkius

ML. Audrius užsiminė, kad augalai aprašyti dar toli gražu nepakankamai. Nors nuo Karolio Linėjaus, vieno žymiausių ir novatoriškiausių visų laikų augalų klasifikatoriaus, gimimo praėjo jau net 300 metų. Tai ką visus tuos tris šimtmečius veikė botanikai?

Jonas Remigijus Naujalis. Ką jie darė, visiškai suprantama – ieškojo mokslo tiesų. Bet dažnai netgi šiandien nustatytos tiesos rytoj tokiomis jau neatrodo. O ką jau kalbėti apie vakarykštes tiesas. Dažnai vien tik naujų tyrimo metodų ar kitokių analizės principų panaudojimas tiems patiems objektams tirti gerokai išklibina daugelį nustatytų dėsningumų ar faktų.

ML. Žmogaus gyvenimas pernelyg trumpas?

J. R. Naujalis. Akivaizdžiai per trumpas. ML. Beje, kaip Lietuvoje pažymėta Karolio Linėjaus sukaktis?

J. R. Naujalis. Vieno žymiausių visų laikų gamtininko Karolio Linėjaus 300-ųjų gimimo metinių sukakčiai Botanikos ir genetikos katedroje buvo surengtas specialus seminaras, kuriame doktorantė Aurelija Malciūtė skaitė pranešimą Karolis Linėjus ir dabartis, kuris susilaukė gero klausytojų įvertinimo. Taip pat Herbarijume buvo atidaryta specialiai šiai sukakčiai pažymėti skirta paroda (kuratorė A. Meldžiukienė). Bent jau studentų parodoje netrūko. Buvo interviu radijo laidose (doc. Jonė Rukšėnienė). Gegužės mėn. didesnę vienos Archegoninių augalų paskaitos, kurios klausytojai buvo apie 60–70 antro kurso Biologijos ir Molekulinės biologijos studijų programų studentų, skyriau K. Linėjui. Be to, Švedijos ambasada Skalvijos kino centre surengė kino filmo, skirto didžiąjam gamtininkui, peržiūrą. Visi gavome ir leidinį apie K. Linėjų.