Iš slėnių – į aukštumas (2)

Pabaiga, pradžia Nr. 4

Vasario 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje paskelbtas oficialus kvietimas rengti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas, kurios po ekspertinio vertinimo bus pateiktos tvirtinti LR Vyriausybei. Pirmajame etape buvo paskelbtas slėnių vizijų kūrimo konkursas, o šiame, antrajame etape – kvietimas teikti plėtros programas. Pirmojoje šiai temai skirtoje publikacijoje pateikėme kauniečių vizijas: slėnį Santaka pristatė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, o slėnį Nemunas – Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius prof. Romualdas Deltuvas. Šioje dalyje – žodis Vilniaus ir Klaipėdos universitetams.

Saulėtekio technologijų slėnis

Vilniaus VšĮ Saulėtekio slėnis valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. Juozas Rimantas Lazutka pristatė abu vilniečių kuriamus slėnius – Saulėtekio technologijų ir Santaros slėnius. Jis priminė, kad Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai pirmieji dar 2000 m. parodė iniciatyvą kurti Saulėtekio slėnį. 2003 m. buvo įkurta VšĮ Saulėtekio slėnis. Tai pagrindas plėtoti Vilniaus technologijų slėnio viziją. 2007 m. rugsėjo 28 d. Vyriausybei buvo pateiktos Vilniaus technologijų slėnio bei Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnio vizijos. Kaip išskirtinę ypatybę J. R. Lazutka pabrėžė jų mokslo lygį: šiuose Vilniaus slėniuose bus sutelkta 80 proc. pajėgiausių Lietuvos mokslinių centrų fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų srityse. Ne tiek buvo žvalgytasi į užsienio patirtį, kiek jaučiant pribrendusią vidinę būtinybę ieškota naujų mūsų šaliai mokslo, studijų ir ūkio sąveikos formų, todėl Vilniuje kilo iniciatyva kurti du slėnius. Be minėtų dviejų universitetų slėnių kūrėjai gali remtis ir Saulėtekyje esančiomis mokslo pajėgomis.

Senokai Saulėtekyje kyla Saulėtekio 50 tūkst. kv. m mokslo ir technologijų parkas (praėjusio etapo ES struktūrinių fondų investicija, kurio vertė – maždaug 30 mln. litų), čia pat veikia Tarptautinė verslo mokykla. Parengta teritorija tiko slėnio plėtrai. Rajonas prestižinis, slėnių plėtrai rezervuota 62 ha. Šalia, Kairėnuose, yra Vilniaus universiteto Botanikos sodas – puiki rekreacijos zona slėnių dalyviams. Slėnio iniciatoriai, dalyviai ir partneriai: Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Fizikos institutas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, dvi paramos verslui organizacijos – VšĮ Saulėtekio slėnis ir VšĮ Intechcentras. Dalyvauja verslo ir kitos asociacijos – Lazerinių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga.

Saulėtekio technologijų slėnyje numatyta plėtoti keturias pagrindines mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kryptis: lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir organinės elektronikos bei civilinės inžinerijos. Slėnio traukos objektai – Mokslinės komunikacijos centras bei minėtasis Saulėtekio mokslo ir technologijų parkas, kurio pirmas korpusas bus baigtas statyti šių metų rugsėjo mėnesį.

Prof. J. R. Lazutka paminėjo verslo partnerių įsipareigojimus, kurie numato investuoti į gamybinę ir tyrimų įrangą apie 100 mln. Lt, o į mokslo ir technologijų parko infrastruktūrą – apie 90 mln. Lt. Į Vilniaus technologijų slėnio erdvę numatoma perkelti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos, Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetus.

„Santaros“ slėnis

Vilniaus medicinos ir farmacijos Santaros slėnio vardas aiškiai sietinas su 2004 m. Vilniaus miesto Tarybos patvirtintu Santariškių-Visorių žinių ekonomikos branduoliu. Į slėnio teritoriją patenka Akademinis miestelis Visorių rajone, ligoninių kompleksas Santariškėse ir teritorija, kurioje įsikūręs privatus verslas. Slėnio iniciatorių, dalyvių ir partnerių sąrašas labai platus: tai Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, 9 mokslo institutai, 30 verslo įmonių, 6 medicinos praktikos įmonės bei 6 asocijuotos struktūros ir verslo paramos institucijos.

Ne pirmi metai sėkmingai veikia Santariškių medicinos įstaigų asociacija, vienijanti VU ligoninę Santariškių klinikos, VU Vaikų ligoninę, VU Onkologijos institutą, Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę ir Valstybinį patologijų centrą. Tad pasak J. R. Lazutkos, Vilniaus medicinos ir farmacijos slėnio idėja turi tvirtus pamatus.

Santaros slėnyje numatoma plėtoti biotechnologiją, biofarmaciją, molekulinę mediciną, stambiamolekulinių medžiagų tyrimo ir kūrimo technologijas. Antra kryptis – modeliavimas, informatika ir komunikacijų technologijos. Trečioji – ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimai. Kaip matyti, norima susieti gana skirtingas tyrimų kryptis. Gautieji rezultatai kartu su informacinėmis technologijomis ir biomedicininių tyrimų rezultatais turėtų padėti gerinti sveikatos apsaugos sistemos kokybę.

Privatus verslas pasiryžęs į Santaros slėnį 2009–2011 m. investuoti daugiau kaip 320 mln. Lt. Tai atvejis, kai privačios investicijos gali gerokai viršyti iš viešojo sektoriaus numatytas skirti lėšas. Įgyvendinant slėnio viziją į Santariškes numatyta iškelti VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą, VU Žalgirio ligoninę, taip pat VU Medicinos fakultetą.