Iš slėnių – į aukštumas (2)

Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai

Įsiterpusi į „dviejų sostinių“ savotiškas lenktynes kuriant slėnius ir Klaipėda pasijuto esanti neginčijama Lietuvos kaip jūrų valstybės sostine. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai iniciatoriai yra Klaipėdos universitetas, Geologijos ir geografijos institutas, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Botanikos institutas ir Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas.

Apibūdindamas Lietuvos jūrinio sektoriaus sampratą kaip kompleksinę sistemą, Klaipėdos universiteto tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius prof. Rimantas Didžiokas išskyrė jūrinį verslą, jūros išteklius, jų apsaugą bei jūrų mokslą ir studijas.

Jūrinės tematikos mokslinius tyrimus Lietuvoje vykdo šešios valstybinės mokslo ir studijų institucijos, tačiau šis mokslo potencialas išbarstytas. Visoms šioms institucijoms stinga naujos įrangos, o esama pasenusi. Jūrų verslas – labai solidi šalies ūkio šaka, apimanti jūros transportą, uostų infrastruktūrą, kranto zonos išteklius naudojančią pramonę, rekreaciją ir kt. Maždaug 800 ūkio subjektų veikia šalies jūrų verslo sektoriuje, jame sukuriama 11 proc. šalies darbo vietų ir apie 18 proc. šalies BVP. Didžiausia Lietuvoje pagamintos transporto įrangos – laivų statybos, vandens transporto – eksporto dalis (56,1 proc.) tenka Klaipėdos apskričiai. Tai dinamiškiausiai Lietuvoje besivystantis regionas.

Tačiau esama ir savotiško paradokso. Per nepriklausomybės metus valstybė į uosto inžinerinės infrastruktūros plėtrą investavo kelis milijardus litų (neskaičiuojant Būtingės terminalo), tačiau investicijos į šios srities mokslinę infrastruktūrą atsilieka šimtus kartų. Būtent jūrų verslo atstovai ir atkreipė dėmesį į šią disproporciją, mažinančią Lietuvos jūrų verslo konkurentiškumą. ES struktūrinės paramos lėšos kaip tik ir galėtų sumažinti tą disproporciją.

Su jūriniais tyrimais susiję aktualūs klausimai: jūros ir kranto zonos geosistemų kaita, gamtinių išteklių racionalaus naudojimas, gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas, giliavandenio uosto Klaipėdoje statyba, Šventosios uosto atstatymas, Būtingės naftos terminalo ir kitų terminalų, kurie planuojami statyti Baltijos pakrantėje, eksploatavimas.

Lietuvoje esantis jūrinis verslas ir atliekami įvairių sričių tyrimai bei studijos teikia pagrindą sukurti tokį „jūrinį slėnį“, nors toks terminas mus šiek tiek ir klampina į kalbos pinkles. Vis dėlto šiuo atveju svarbu, kad slėnio idėją palaiko Klaipėdos laivų remonto ir laivų statybos įmonės, krovos bendrovės ir Valstybinė jūrų uosto direkcija. Slėnio iniciatyvą palankiai sutiko užsienio partneriai, oficialiai pareiškę sutikimą ne tik dalyvauti jo veikloje, bet kaip partneriai prisidėti prie slėnio kūrimo. Idėją remia ir Klaipėdos savivaldos institucijos.

Iniciatorių tikslas ne tik sukurti tarptautinio masto žinių ekonomikos branduolį, bet ir optimizuoti jūrinius tyrimus atliekančių mokslo institucijų tarpusavio sąveiką bendrai naudojant šiuolaikinio mokslo infrastruktūrą. Bus siekiama glaudesnės jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikos.

Norint pasiekti šiuos tikslus, teks sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų bazę, o jos labiausiai ir trūksta. Pasitarus su verslo atstovais, sutarta įrengti dešimt šiuolaikinių mokslinių laboratorijų, kurias būtų galima bendrai naudoti. Pribrendo poreikis turėti šiuolaikinį jūrinių tyrimų laivą.

Slėnio kūrimui Klaipėdos universitetas siūlo savo miestelio (Herkaus Manto g. 84) neužimtų 20 ha žemės, kurioje išvedžiotos požeminės komunikacijos, nutiesti keliai. Klaipėdos universitetas pasiryžęs toliau plėtoti esamas jūrinių tyrimų kryptis. Iš jų svarbiausios – jūros aplinkos tyrimai ir jūrinių technologijų kūrimas bei tyrimai. Siūloma siekti mokslo ir verslo konkurencingumo didinimo, studijų kokybės gerinimo ir darnios aplinkos plėtros.

Planuojama viešųjų investicijų suma slėnio branduolio sukūrimui (I etapas – iki 2012 m.) – beveik 100 mln. Lt. Iš to skaičiaus slėnio branduolio pastatų statybai (7 tūkst. kv. m) – 22,83 mln. Lt, specializuotų laboratorijų įrengimui ir įrangai – 41,73 mln. Lt, laivo laboratorijos statybai ir aprūpinimui įranga – 35 mln. Lt.

Mokslo, studijų ir verslo sąveikos didinimas turėtų akivaizdžiai pagerinti specialistų ir tyrėjų, jūrų sektoriaus mokslininkų rengimo kokybę. Slėnio iniciatorių siekiai – kad Klaipėdos uostas būtų moderniausias šioje Baltijos pakrantėje, kad plėtodami jūrų verslą sugebėtume išsaugoti savo gamtines, istorines ir kultūros vertybes, kad poilsiautojai prie Baltijos jūros jaustųsi saugiai ir galėtų pasinaudoti pajūrio teikiamomis rekreacinėmis galimybėmis.

Ne konkuruoti, bet bendradarbiauti

Rašinį baigsime švietimo ir mokslo viceministrės Virginijos Būdienės išsakytąja mintimi: tarp šių penkių plėtros programas teikiančių slėnių neturėtų būti jokios konkurencijos, nes tai ne konkursas tarp slėnių. Valstybei reikia atsinaujinti stiprinant mokslo, studijų ir verslo sąsają. Tai racionalumo ir valstybės poreikių įgyvendinimas, pasinaudojant ES struktūrinėmis lėšomis. Todėl viceministrė kvietė ne konkuruoti tarpusavyje, o bendradarbiauti, juolab, kad visi slėniai yra saviti, skirti spręsti skirtingas užduotis. Galutinį sprendimą dėl slėnių programų patvirtinimo priims LR Vyriausybė. Teigiamai įvertintoms slėnių plėtros programoms rengti skiriama ne mažiau kaip trys mėnesiai.

Tarp svarbiausių problemų, kurios kyla dėl slėnių plėtros, viceministrė įvardijo kelias. Tai lėšų poreikio ir realių galimybių suderinimo problema. Antroji – slėniuose sutelktų mokslo įstaigų fizinė ir juridinė integracija. Iškyla mokslo ir verslo bendrų veiklų skatinimo problemos. Slėnių veiksmingo valdymo organizavimas taip pat susidurs su įvairiais sunkumais, nes jie yra daugelio institucijų inicijuojami dariniai, tad teks disponuoti ir valdyti bendromis pastangomis kuriamą turtą.

Ta pačia proga galima priminti, kad Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei buvo pateikusi įstatymų projekto paketą (LR Mokslo ir studijų įstatymo projektą, taip pat LR Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektą), bet šie projektai grąžinti į ministeriją tobulinti. Interesų grupės rengia alternatyvius projektus. Tad toliau Vyriausybei teks apsispręsti, kurią alternatyvą ar ministerijos siūlomą įstatymų projektą palaikyti, o gal teikti Seimui su alternatyvomis. Nuo būsimojo Aukštųjų mokyklų turto disponavimo įstatymo priklausys sėkminga slėnių kūrimo ir funkcionavimo veikla.

Ir pabaigai. Perimdami išties gerą tarptautinę patirtį kartais ne visai kritiškai perimame ir sąvokas. Ar ne taip nutiko su nekritiškai iš amerikiečių perimta slėnio sąvoka. Į tai dėmesį atkreipė prof. Viktorija Daujotytė, Lietuvos Respublikos Seime minint Lietuvos mokslo draugijos įkūrimo šimtmetį. Gal anglosaksų kultūroje sąvoka valley kam nors ir asocijuojasi su slinktimi pirmyn, pažanga, bet tik ne lietuvių kultūroje. Mums slėnis asocijuojasi su ramybės būviu, tylia priebėga nuo audrų ir vėjų, bet ne su veržliais pažangos žingsniais. Lietuviui kalva, aukštuma, kalnas, viršukalnė reikštų tai, ką šiuo atveju juk ir norime pasakyti. Tad profesorė V. Daujotytė labai taikliai pastebėjo, kad perimdami sąvokas iš kitų kalbų, turėtume būti kritiškesni ir jautresni lietuviškam žodžiui.

Visa tai tebus neįkyrus filologinis intarpas, nukreiptas ne prieš pačią slėnių kaip mokslo ir verslo sąveikos idėją, bet kviečiantis nepamiršti ir savojo tapatumo – bent šiokio tokio savitumo garanto šiame globalėjančiame pasaulyje.

Gediminas Zemlickas

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų iniciatoriai ir kūrėjai su LR Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojais bei renginio svečiais

Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtra neįsivaizduojama be Klaipėdos jūrų uosto