Kasmet tradicinei mokslo istorikų konferencijai pranešimus parengia vis daugiau šiauliečių. Gruodį įvyksiančiame paminėtos tematikos renginyje panoro dalyvauti net penkiolika. Toks šiauliečių aktyvumas subrandino mintį: tradicinės penkioliktosios mokslo istorikų konferencijos įžanginę sesiją surengti jau jų mieste.

Šiemet minime 55-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines

Dar rugsėjo pabaigoje bendravome su Profesoriumi, kaip visada, gyvai nusiteikusiu, nestokojančiu minčių ir idėjų... O lapkričio 2 dieną su Juo atsisveikinome.

Šveicarijos lietuvių knygos klubo dešimtmečiui ir XXVII knygos mėgėjų draugijos 80-mečiui skirtą pažintinę kelionę „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Kelionės metu vyko ir konferencija „Laiko ženklai kultūros istorijoje“, atskira konferencijos sesija buvo skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, tuo pačiu ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų mirties metinių paminėjimui.

Karalienės gyvenvietė įkurta ant Pisos upės kranto (ties Gumbine susilieja su Raminta, arba Rominta, o ši netoli Įsruties – su Angerape ir čia prasideda Prieglius). Taigi ši gyvenvietė įkurta svarbioje kelių jungtyje tarp Gumbinės ir Įsruties, prie plento, jungiančio Eitkūnus su Karaliaučiumi.

Tapytojas Romualdas Kunca buvo ir išliko mums kaip kuklus ir tikrai labai geras žmogus. Jis niekad neprieštaravo likimui, nieko nenorėjo daugiau, nei jam skirta. Niekada nelindo į pirmąsias gretas, nemušė kumščiu sau į krūtinę, kad jis būtent tas pirmos eilės tapytojas, kuriam tikrai reikėtų didesnio visuomenės ar valdininkų dėmesio, valstybinių ar net nacionalinių premijų

Rugsėjį naujuoju Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu išrinktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius Remigijus ŽALIŪNAS. Jis pakeitė prof. Romualdą Ginevičių, kuris nebuvo perrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi, tad nebėra ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos narys.

Labai miela prisiminti pačius gražiausius žmogaus gyvenimo momentus, tai – atėjimas į pasaulį ir galimybė padėkoti Dievui bei savo tėvams už didžiąją dovaną – meilę. Dėl jos ir mano gyvenimas tapo prasmingas per santuokos ryšį, sakramentą, paliko labai gražų gyvenimo pavyzdį man, kaip žmogui ir kunigui, jau 46 gyvenimo metus skaičiuojančiam ir 40 metų tarnaujančiam Bažnyčiai.

Su Vilniaus dailininkų klubu „Plekšnė“ susitikome prieš penkerius metus – 2006 m. kovo 1 d. Šv. Jono galerijoje jų kūrybos parodoje „Pavasarinis nerštas“. Tada ir sužinojau, kodėl ši grupė dailininkų pasivadino Vilniaus dailininkų „Plekšnės“ klubu.

Pastaraisiais metais apie mokslo sistemos problemas diskutuojama tik viešais pareiškimais arba bendraminčių konferencijose. Išblėso maždaug prieš dešimtmetį vykusios viešos diskusijos tarp humanitarų ir gamtos mokslų atstovų dėl mokslo vertinimo. Po to, kai šios dvi grupės buvo išskirtos įstatymiškai, o sprendimų priėmimo galią gavusieji politikai įsitvirtino ŠMM, bent kiek svarbesni mokslo politikos klausimai viešai daugiau neaptarinėjami teigiant, kad viskas jau nuspręsta partijų susitarime dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų bei mokslo ir studijų sistemos reformos metmenyse. Tuo tarpu be jokių dvejonių vykdoma mokslo politika kelia rimtų abejonių dėl galimų neigiamų pasekmių mokslo sistemos Lietuvoje pagrindams.