Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (MELI) Vilniaus knygų mugėje 2007, kuri vyks vasario 22–25 d. Lietuvos parodų centre Litexpo pristatys pereitų metų pabaigoje ir jau šiais metais išleistų leidinių šūsnį. Jau dešimtį metų institutas leidžia reikšmingą mokslinę literatūrą. Tai ne tik Visuotinė lietuvių enciklopedija, kurios išleista jau dešimtis tomų, bet ir mokslo bei kultūros fundamentiniai leidiniai, kita enciklopedinė ir leksikografinė medžiaga, lietuvių kalbos, dvikalbiai ir terminų žodynai, vadovai ir žinynai. Nemažai dėmesio skiriama Lietuvos ir pasaulio kultūros, mokslo ir technikos paveldo veikalams, lietuvių raštijos ir etninės kultūros paminklams, taip pat mokslinei ir techninei literatūrai. Beje, institutas leidžia aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadovėlius, užsienio autorių mokslinius veikalus, periodinį bendrinės kalbos žurnalą Gimtoji kalba. Kai kuriuos iš naujų instituto leidinių ir pristatome Mokslo Lietuvos skaitytojams.

Kartu turėkime galvoje ir vokiečių poveikį lietuvininkams. Ilgus amžius juos veikė vokiška administracija, vokiečių valdomų dvarų, pramonės ir prekybos įmonių gausa, nuo XIX a. pradžios prasidėjo lietuvių kalbos gujimas iš pradinių mokyklų, pasibaigęs Prūsijos švietimo ministro A. Falko 1872 m. jos pašalinimu iš mokyklų, jaunų vyrų tarnyba kariuomenėje ir laivyne, lietuviškų sričių įsijungimas į visos Vokietijos rinką, sustiprėjusi todėl gyventojų migracija, kuri skiedė vietinius gyventojus, – visa tai Mažosios Lietuvos lietuviams primetė tam tikrų vokiškumo bruožų. Į jų kalbą vis daugiau brovėsi vokiškų žodžių ir net konstrukcijų, kas kartą dažniau buvo griebiamasi vokiečių kalbos buityje: mokykla pripratino sklandžiau reikšti savo mintis vokiškai. Tai, beje, būdingas ne vienai atbundančiai, iš tautinio pavergimo išsivaduojančiai tautai. Antai teko čekų spaudoje skaityti, kad jų tautiškai susipratę inteligentai net 1848 m., kada čekų tautinis judėjimas jau buvo išsiliejęs į labai platų srautą (pradžia siekia XVIII a. pabaigą), salonuose mėgdavę kalbėtis vokiškai.

Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesorius habil. dr. Kęstutis Pyragas mums paaiškins, kas yra tas Pyrago metodas, ir kaip taikomas tramdant chaosą. Tačiau tai įvyks ne šioje pokalbio dalyje, kadangi mūsų laukia dar daug parengiamojo darbo. Norint suprasti, kas yra tas chaosas ir kaip su juo kovoti, turime išsiaiškinti daug kitų dalykų. Tą ir darome antroje mūsų pašnekesio dalyje.

Nuo 2002 m. Vilniaus kooperacijos kolegijoje sėkmingai vykdoma Socrates/Erasmus programa. Pagal šią programą mūsų studentai mokėsi Belgijos, Škotijos, Portugalijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos aukštosiose mokyklose, o šiais metais planuojama vykti į Ispaniją, Suomiją, Portugaliją ir Švediją. Pasiekti rezultatai džiugina Kolegijos dėstytojus ir vadovybę, nes sugrįžę studentai toliau sėkmingai tęsia studijas ir kitus skatina aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Puslaidininkių fizikos institutas savo 40-metį paminėjo vos prasidėjus Naujiesiems metams. Buvo prisiminti svarbiausi per tą laikotarpį padaryti darbai ir jų autoriai, kurių dauguma ir dabar sudaro instituto darbuotojų branduolį

Konferencijoje apie tarpukario knygos mokslą
Konferencijoje vyravusią atmosferą geriausiai atspindi Vroclavo universiteto prof. Krzysztofo Migońio žodžiai – žinodami sovietmečio patirtį, mes iš naujo susipažįstame vieni su kitais. Dalyviai išgirdo naujas pavardes, įvairius požiūrius ir interpretacijas. Buvo įdomu klausyti latvių ir estų pranešimų, nes, palyginus su rusais ar baltarusiais, dėl kalbos barjero jų patirtis mums mažiau žinoma.

Žodžiu Dotik (slovėniškai „ryšiai“) pavadintas 2006 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 2 d. Italijos mieste Trieste surengtas tarptautinis Europos muziejininkų seminaras. Jo tikslas – praplėsti muziejininko įvaizdį dabartinėje mokslo informacijos ir komunikacijos ervėje, sparčiai kintančiame globalizuotame mokslo pasaulyje.

Vasario 1-ąją Vilniaus universiteto Filologijos fakultete užbaigtas pirmasis reformos etapas, nelaukta net rugsėjo 1-osios, t. y. datos, kai turėtų būti pradėta šalies aukštojo mokslo reforma. Kalbindami Filologijos fakulteto paskirtąjį dekaną doc. dr. Antaną Smetoną, tikimės skaitytojus iš pirmų lūpų supažindinti su darbais, kurie artimiausiu metu numatyti fakultete.

Prieš išvykdamas į mėnesį truksiančią kelionę Čilėn mokslo istorikas prof. Romualdas Šviedrys sausio 2 d. Mokslo Lietuvą supažindino su savo kelionės tikslais, kurie neabejotinai turėtų sudominti ir mūsų skaitytojus.

Palikę nuošalyje tuščią ginčą, kiek teisėtas buvo 1923 m. sausyje įvykdytas Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos Respublikos, be užuolankų ir išlygų norime pasakyti, kad šis aktas – tai didelė, istorinė jaunos valstybės pergalė kovoje dėl savo etnografinių sričių sujungimo. Ekonomiškai nepajėgi, kultūriškai atsilikusi Lietuvėlė, už savo nugaros turinti klastingą Lenkiją, jau aneksavusią trečdalį jos etnografinių–istorinių žemių ir neslepiančią kėslų šiaip ar taip pavergti ją visą, vis dėlto varžybose dėl Klaipėdos krašto, sumaniai naudodamasi susiklosčiusia Europoje politine padėtimi, privertė didžiąsias valstybes pripažinti Lietuvos teises į dešinįjį Nemuno krantą ir Klaipėdos miesto apylinkes.