Kai 1858 m. Seinų vyskupija neturėjo vyskupo, tai grupelė Seinų kunigų seminarijos klierikų, baigę teologijos studijas, pėsti keliavo į Varninę, kad iš vyskupo Motiejaus Valančiaus gautų kunigystės šventinimus. Šių klierikų tarpe buvo ir zanavykas Martynas Sederavičius (1829–1907). Iki lietuviškos raštijos ir spaudos uždraudimo dar buvo likę šešeri metai. Nujausdamas artėjančią grėsmę vyskupas Motiejus Valančius naujai įšventintiems kunigams pasakė prasmingą pamokslą, ragindamas juos dirbti krašto švietėjišką darbą. Prie savo amžiaus trisdešimtmečio priartėjęs jaunas kunigas Martynas Sederavičius šiuos vyskupo pasakytus žodžius giliai įsidėjo į savo širdį.

Rugsėjo 23 dieną Klaipėdoje, Liepų gatvėje, priešais verslo centro „Liepų alėja“ pastatą atidengtas paminklas filosofijos daktarui Jurgiui Zauerveinui (Georg Sauerwein, 1831–1904) – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjui, poliglotui, publicistui ir poetui.

Rugsėjo 17 dieną sukako dvidešimt metų nuo tada, kai Lietuva įstojo į Jungtinių Tautų Organizaciją (JT). Signatarų namuose Vilniuje, rugsėjo 23 dieną vyko svarbus renginys: buvo ne tik paminėta ši sukaktis, bet visuomenė daugiau sužinojo ir apie Lietuvos integraciją į šią organizaciją iš tiesioginio tų įvykių liudininko, tuometinio mūsų šalies vadovo Vytauto Landsbergio, kuris atstovavo Lietuvai stojant į JT 1991 rugsėjo 17 d. ir skaitė kalbą.

Su Ilinojaus universiteto Čikagoje Lietuvių kalbos katedros vadovu profesoriumi Giedriumi SUBAČIUMI tęsiame pokalbį apie reikšmingą lituanistikai radinį: 2006 m.
Lenkijos nacionalinio muziejaus Krokuvoje vieno inkunabulo paraštėse aptiktos 28 ranka įrašytos lietuviškos glosos (įrašai). Jas inkunabule aptiko Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos Lenkų kalbos instituto darbuotojas Mariušas Lenčukas (Mariusz Leńczuk), o prof. Giedrius Subačius kartu su Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesoriumi Vieslavu Vydra (Wiesław Wydra) nustatė, kad aptiktosios glosos parašytos lietuviškai. Atliktoji analizė leidžia daryti prielaidą, kad lietuviški įrašai datuotini 1520–1530 metais. Nors dėl tikslios datos dar gali kilti diskusijų, bet neabejotina viena – tai ikimažvydinio laikotarpio įrašai.

Minint mokytojo, žurnalisto ir poeto Juozo Elekšio 80-ąsias gimimo metines

Vilniaus universiteto daugiamečio rektoriaus, net 33-ejus metus rankose tvirtai laikiusio šios garbingos Alma mater skeptrą, prof. Jono KUBILIAUS 90-ųjų gimimo metinių pagerbimo iškilmės vyko net dvi dienas, visai galimas dalykas, kad tai irgi vienas iš rekordų per 432-ejus universiteto gyvavimo metus. Prasidėjo rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, tęsėsi Baltojoje salėje, kur buvo atidaryta jubiliatui skirta paroda „Aš tikiu savo universitetu. Kaip tikiu Lietuva. Prof. Jonui Kubiliui – 90“. Pagerbimo apoteozė rugsėjo 16 d. vyko Šv. Jonų bažnyčioje.

2011 m. rugsėjo 23 d. įvyko mokslinė konferencija „Geomokslai Lietuvoje: nauji iššūkiai ir perspektyvos“, kuri buvo skirta Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto 70 metų mokslinės veiklos aptarimui geomokslų raidos Lietuvoje ir pasaulyje kontekste. Pastaraisias metais dėl padidėjusių aplinkos pokyčių ir klimato kaitos mūsų planetoje susidomėjimas Žemės mokslais (geologija, geografija, geoinformatika ir kt.) yra padidėjęs.

Vytautui Juozapui Mažiuliui (1926–2009), Lietuvos kalbininkui, pasaulinio garso baltistui, Vilniaus universiteto profesoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui 2011 metais būtų sukakę 85-eri. Ta proga apžvelgsime V. J. Mažiulio fondą, saugomą Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje (toliau – VUB RS), trumpai priminsime jo biografiją.

Rugsėjo 23 d. Danijoje, Bornholmo saloje įsikūrusiame kultūros ir meno centre „Svanekegaarden“ susirinkusios jaunos talentingos atlikėjos iš keturių Baltijos jūros regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Danijos – dalyvavo tarptautiniame projekte „Danijos-Baltijos styginių kvartetas“ (Danish-Baltic String Quartet). Šiam projektui vadovavo Danijos nacionalinio radijo simfoninio orkestro koncertmeisterė, viena geriausių Skandinavijos smuikininkių Christina Åstrand.

Apie Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo MILOŠO gyvenimą ir kūrybą kalbamės su lenkų literatūros istoriku, kritiku ir eseistu, daugelio knygų autoriumi prof. Aleksandru FIUTU (Aleksander Fiut) iš Krokuvos.