Sausio 16 d. Vilniaus rotušėje už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miestui Barboros Radvilaitės medalis įteiktas pedagogei, teatrologei prof. Irenai Veisaitei, o Žygimanto Augusto medalis – ilgamečiam Ąžuoliuko choro vadovui prof. Vytautui Miškiniui. Tai Vilniaus miesto apdovanojimai, skirti asmenybėms, kurios savo veikla turtina mūsų sostinę, suteikia jai išskirtinių spalvų.

Aptariamoji Studija apskritai laikytina prasmingu ir vertingu dokumentu, galinčiu prisidėti prie šalies aukštojo mokslo sistemos tobulinimo. Vertingi yra Studijos priedai ir lentelės, išsamus sąrašas literatūros aptariamais klausimais. Suprantama, tai nėra visiškai išbaigtas ar direktyvomis aprobuotas dokumentas. Patys Studijos autoriai nurodė daugelį šio teksto ribotumų, sąlygiškumų, susietų su atskirų aukštojo mokslo aspektų vertinimo metodikos nepabaigtumu ar neišdiskutuotų kriterijų taikymu, su neišsamia oficialia ar universitetų pateikta statistika, duomenų stoka ar neunifikuota jų pateikimo forma. Visa tai galima suprasti ir priimti Studiją kaip vieną iš daugelio iki šiol parengtų „tinkamų vartojimui“ ekspertinių studijų aukštojo mokslo klausimais.

Lietuvos mokslo taryba apsvarstė galimus studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose finansavimo tobulinimo būdus. Pirmiausia atkreipiame dėmesį į tai, kad aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, veikla valstybėje yra įvairi. Tai ne tik kelių pakopų ir formų studijos. Universitetai rengia aukščiausios kvalifikacijos specialistus mokslinei ir kūrybinei veiklai doktorantūroje, meno aspirantūroje ar rezidentūroje. Juose atliekami valstybei reikšmingi moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros darbai, plėtojama meninė kūryba. Šie darbai būtini pedagoginio personalo mokslinei kvalifikacijai ugdyti, jie suteikia mokslinį pagrindą magistrantų, doktorantų, rezidentų ar meno licenciatų studijoms. Aukštosios mokyklos taip pat turi turėti ir šiuolaikiškas aukštos kokybės studijas užtikrinančią infrastruktūrą, studijų ir mokslines laboratorijas, mokslo institutus, bibliotekas, muziejus, botanikos sodus ir pan.

Vargu ar kuris kitas Lietuvos mokslininkas galėtų susilyginti su Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesoriumi habil. dr. Kęstučiu Pyragu pagal cituojamumą ir nuorodas į jo straipsnius. K. Pyrago darbai susilaukė daugiau kaip 1900 citavimų moksliniuose žurnaluose. Vienas straipsnis (K. Pyragas, Continuous control of chaos via self-controlling feedback, Phys. Lett. A. v. 170, p. 421, 1992) pacituotas per 930 kartų. Skaičiai išties įspūdingi, ir tai, ko gero, didžiausias citavimo indeksas Lietuvoje. Pyrago chaoso valdymo metodas (mokslinėje literatūroje vadinamas Pyragas method) – žinomas pasaulyje visiems, kurie tyrinėja chaoso teoriją arba taiko šios teorijos rezultatus įvairiuose moksluose. Lietuvis fizikas sukūrė originalią chaoso valdymo metodiką, panaudodamas uždelsto grįžtamo ryšio principą. Tai solidus įnašas į pasaulinį mokslą.

Vasario 1-ąją Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas baigia pirmąjį ryžtingos reformos etapą, apie kurį garsiai ir net labai garsiai kalbama jau kone metai. Nelaukiama net rugsėjo 1-osios, t. y. datos, kai turėtų būti pradėta šalies aukštojo mokslo reforma. Sunku rasti labiau neapibrėžtą temą diskusijoms kaip aukštojo mokslo reformos. Vieni sakys, kad reformą atlikome, kai įsivedėme bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas, kiti – kad gyvename permanentinės reformos metą, o treti – kad reforma nė nepradėta, nes visa, kas vyko ligi šiol, tebuvo žaidimas, reformos imitacija. Bus ir tokių, kurie teigs, kad visas mūsų pastarųjų kone dviejų dešimtmečių gyvenimas – tai totalinių reformų laikotarpis, kuris ir toliau tęsis, nes visas mūsų gyvenimas – nesibaigianti reforma.

Prisimindami Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio (1940–1996 m.) pirmąją kelionę į Lietuvą negalime išsiversti plačiau neaptarę J. Brodskio bičiulio Tomo Venclovos kai kurių gyvenimo ir likimo vingių. Šias dvi asmenybes labai daug kas sieja – nepritapimas prie buvusios santvarkos, emigravimas panašiomis aplinkybėmis, aktyvi kūrybinė ir visuomeninė veikla skaldant sovietijos imperiją – tad ir šiame rašinyje beveik neįmanoma išvengti tam tikro šių asmenybių sugretinimo.

Praėjusį gruodį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Mokslo Lietuvai tai palanki proga pasigilinti į šio fakulteto veiklos subtilybes. Tą ir darome, bendraudami su dekanu prof. Domu Kaunu, prodekanu mokslo reikalams doc. dr. Arvydu Pacevičiumi ir prodekane studijų reikalams doc. dr. Zenona Atkočiūniene.

Tęsiame pasakojimą apie Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio (1940–1996 m.) pirmąją kelionę į Lietuvą 1966 m. rugpjūtį. Venclovų namuose šiemet paminėtos poeto viešnagės keturiasdešimtosios ir dešimtosios poeto mirties metinės. Renginys leidžia plačiau pasižvalgyti po geografines ir laiko erdves, suvokti J. Brodskio atvykimo į Vilnių reikšmę.

Sausio 3 d. mokslo istorikas prof. Romualdas Šviedrys pakilo skrydžiui į penkias savaites truksiančią kelionę, bet išvakarėse apsilankė Mokslo Lietuvos redakcijoje, tad galėjome svečią pakalbinti. Neabejojame, kad mūsų skaitytojams bus įdomu išgirsti apie profesoriaus artimiausius ir toli siekiančius tikslus bei sau keliamus uždavinius.

Lietuvių kalbos institute buvo surengta atminimo valanda, skirta atsisveikinti su žymiu kalbininku baltistu, poetu ir vertėju profesoriumi Anatolijumi Nepokupnu (Anatolij Nepokupnij, 1932–2006 m.). Prisiminimais apie Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos A. Potebnios kalbotyros instituto skyriaus vedėją, šios Akademijos narį korespondentą, filologijos mokslų daktarą (kalbotyra), daugelio Lietuvoje vykusių kalbotyros konferencijų dalyvį ir savo kolegą dalijosi žymūs Lietuvos kalbininkai.