MOKSLASplius.lt

Enciklopedija gyvam kraštui – Mažajai Lietuvai

 Visi, kuriems brangus Mažosios Lietuvos istorinis palikimas, to krašto dabartis ir ateitis, gali jaustis savotiškais varduvininkais, nes pasirodė Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) trečiasis tomas. Tai unikalus leidinys, kaip unikalus ir pats Klaipėdos bei Karaliaučiaus kraštas, kuriems skirta ši enciklopedija. Kartu su III tomo pasirodymu minėtinas ir šios Enciklopedijos rengimo bei leidybos dešimtmetis.

daugiau

Siekiant gyvenimo normos – dinamikos

 Vykdant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 m. priemones Lietuvos Respublikos Vyriausybė kovo 21 d. patvirtino Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją. Tuo pačiu Nutarimu LR Švietimo ir mokslo ministerijai, taip pat Ūkio ministerijai pavedama iki š. m. gegužės 1 d. parengti bei patvirtinti Slėnių plėtros vizijų ir slėnių plėtros programų projektų atrankos ir vertinimo tvarkos aprašą bei patvirtinti Slėnių plėtros komisijos nuostatus ir sudėtį. Nutarime taip pat siūloma mokslo ir studijų institucijoms bei žinioms imlaus verslo įmonėms ar jų asociacijoms nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai slėnių plėtros vizijas.

daugiau

Vis aukštyn

 Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Mokslininkų rūmuose Verkiuose buvo pristatytas šiai dienai skiriamas Lietuvos vėliavos skrydis karšto oro balionu. Projekto pristatyme dalyvavo šio nuotolio ir trukmės rekordinio skrydžio per Lietuvą dalyviai, Lietuvos aukščio rekordo (10 064 m) autoriai Vladas Vitkauskas ir Vytautas Samarinas, skrydžius rėmusios AB Kauno grūdai valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys ir mokslo istorikas prof. Libertas Klimka.

daugiau

Lietuvos disidentui – Ukrainos apdovanojimas

 Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse, Ukrainos ambasadoje Vilniuje žinomam rezistentui, politiniam kaliniui, vienam iš Lietuvos Helsinkio grupės organizatorių Viktorui Petkui įteiktas aukštas Ukrainos valstybinis apdovanojimas – I-ojo laipsnio ordinas „Už narsumą“.

daugiau

Puoselėja lietuviškas universitetinio mokslo tradicijas

 „Niekuomet neužmirštame, kad universitetas yra Nepriklausomos Lietuvos kūrinys, ir jeigu Universitetas yra brangus šios Nepriklausomybės vaisius, tai ir šalies Nepriklausomybė yra brangi Lietuvos universiteto garantija ir pamatinė jo gyvavimo bei klestėjimo premisa“, – tvirtino Lietuvos universiteto Kaune rektorius prof. Mykolas Römeris.

daugiau

Apie ekspertizę. Keletas pastebėjimų dėl Mokslo Lietuvos ekspertizių, ekspertų vertinimų, šio laikraščio statuso ir perspektyvų

Apie ekspertizę. Keletas pastebėjimų dėl Mokslo Lietuvos ekspertizių, ekspertų vertinimų, šio laikraščio statuso ir perspektyvų

daugiau

Kaip Lietuvoje tramdomas chaosas (3)

 Šioje pokalbio dalyje Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesorius habil. dr. Kęstutis Pyragas mums papasakos, kaip chaotinės trajektorijos buvo panaudotos kosmoso tyrinėjimuose.

daugiau

Vilnija: lėtai gyjanti krašto istorijos žaizda (2)

Mokslo Lietuvos redakcijoje surengta diskusija, skirta Vilnijos reikalams, šio regiono integracijai į bendrą valstybės kūną, vadinasi, valstybingumo stiprinimo ir pilietinės visuomenės ugdymo problematikai. Diskusijoje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.

daugiau

Tautos namai bus

 Tautos namų idėja neatsiejama nuo daktaro Jono Basanavičiaus vardo. 1907 m. per Lietuvių mokslo draugijos steigiamąjį susirinkimą paskelbė reikalą lietuviams turėti Tautos namus. Idėjai jau šimtas metų, o ji vis dar neįgyvendinta, nors ir gyva. Šiemet reikalai pasistūmėjo pirmyn bent tiek, kad Tautos namų idėjos 100-osioms metinėms ant Pamėnkalnio (kuris neteisingai XX a. pradėtas vadinti Tauro kalnu, Taurakalniu) sostinėje atidengtas paminklinis akmuo, kurio užrašas skelbia, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai. Šio įvykio reikšmę ir Lietuvos sostinės pasiryžimą turėti tokius rūmus sustiprina tai, jog paminklinis akmuo atidengtas Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybingumo atkūrimo dieną. Šiemet sukanka 15 metų, kai mėginama atgaivinti ir įgyvendinti Tautos namų idėją.

daugiau

Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda

Svarstant, kas Lietuvos mokslui atkūrus Valstybės nepriklausomybę padarė daugiausia žalos, akivaizdu, kad ne paskutinę vietą užima vykę nuolat kurstomi ginčai dėl mokslo laipsnių sistemos. Jie kreipė mokslo jėgas nuo tikrų problemų ir kūrė nekokį mokslo visuomenės įvaizdį, tarsi susirūpinusios tik siaurais savo klano reikalais. Kažkam tai buvo naudinga.

daugiau