Liepos 3–5 d. Kaune ir Vilniuje vykstant XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui, šį kartą jungtiniam renginiui kartu su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu, malonu prisiminti prieš tai Čikagoje 2008 m. lapkričio 25 – gruodžio 1 d. vykusį XIV Simpoziumą. Tada Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ atstovui pavyko susitikti ir pakalbinti Pilypą NARUTĮ (ŽUKAUSKĄ), 1941 m. Birželio sukilimo Lietuvoje vieną iš vadovų. Su Pilypu Naručiu teko susipažinti dar 1997 m. Čikagoje vykusio X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo metu, kai ugningą, nepamirštamą pranešimą apie 1941 m. Birželio sukilimą skaitė istorikas Jonas Dainauskas, simpoziumo metu veikė turininga šiam sukilimui skirtoji paroda.

Nobelio premijos laureato Vilniaus miesto garbės piliečio Česlavo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo Lietuvoje ir Lenkijoje didžioji savaitė prasidėjo sekmadienį, birželio 26-ąją, Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme, kur dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kultūros ministrui Arūnui Gelūnui ir Lenkijos Respublikos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Janusz Skolimowski iškilmingai atidengta poetui skirtoji atminimo lenta. Onutės Narbutaitės oratorijos „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“) garsais ir Česlavo Milošo eilėmis gaudė Šv. Jonų bažnyčios skliautai, po kuriais vyko literatūros ir muzikos vakaras.

Birželio 15 dieną Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) lietuvių kilmės tolimosios baltų praeities tyrinėtojai iš Venesuelos Jūratei Reginai Statkutei de Rosales buvo suteiktas garbės daktaro vardas (honoris causa).

Leidykla „Knygų kelias“ išleido ir birželio 16 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje pristatė Jūratės Statkutės de Rosales knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.

Pažintinę kelionę „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ kovo 23–31 d. surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Kelionės metu, kovo 26-ąją, Ciuriche Marios Lourdes bažnyčios salėje vyko ir konferencija „Laiko ženklai kultūros istorijoje“. Konferencija skirta Šveicarijos lietuvių knygos klubo dešimtmečiui, XXVII knygos mėgėjų draugijos 80-mečiui, o atskira konferencijos sesija buvo skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, tuo pačiu ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų mirties metinių paminėjimui.

Gegužės 5–6 d. Vilniaus universitete vyko žymaus Lietuvos gamtininko, botaniko profesoriaus Stanislovo Bonifaco Jundzilo (1761–1847) gimimo 250-osioms metinėms skirta tarptautinė konferencija „Gamtos mokslai XIX a. pradžioje, jų raida ir sąsajos su šiandiena“. Šio mokslininko garbingai sukakčiai paminėti senosios Alma mater bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta turininga paroda.

„Mokslo Lietuvos“ pašnekovas –Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektorius, Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininkas, profesorius, daktaras Antanas MAZILIAUSKAS.

LŽŪU rektoriumi išrinktas š. m. kovo 25-ąją. Studijas baigė šioje aukštojoje mokykloje (tada Lietuvos žemės ūkio akademija) 1977 m., įgijo inžinieriaus-hidrotechniko specialybę. Nuo 1983 m. – technikos mokslų kandidatas (nostrifikuotas daktaras), 1989 m. – docentas, 2008 m. – profesorius.

Šiemet paminėsime Birželio sukilimo septyniasdešimtmetį. 1941 m. birželio 27 d. Kauno kapinėse, buvo supiltas dar vienas kapas tautos patriotams. Sukilimo dienomis kovose su bolševikais Kaune ir jo apylinkėse žuvo arba mirė nuo žaizdų apie 150 kovotojų, daugiausia studentų. Visame krašte, kaip rašoma „Lietuvių enciklopedijoje“, sukilimo metu žuvo daugiau kaip 2 700 aukų. Laikinosios vyriausybės atstovas Juozas Ambrazevičius, laidojant žuvusiuosius Kaune, prie bendro kapo sakė, kad „ne pirmą kartą prasiveria duobės, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei. Tačiau niekada toji duobė nebuvo tokia didelė kaip šiandien. Tai rodo, kiek Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės…“

Tomas Venclova nepateikia nei pavardžių, nei faktų. Jis kalba Aleksandro Slavino žodžiais. A. Slavinas (g. 1916) – kompartijos agento Jakovo Slavino vyresnysis sūnus. Tėvas Jakovas kilęs iš Mogiliovo gubernijos, motina – turtinga žydė, turėjusi Kaune kelis namus. Po revoliucijos ir Pirmojo pasaulinio karo 1919 m. Slavinai grįžo į Kauną ir rėmė pogrindyje veikusius komunistus. Aleksandrui buvo tik treji metai. Būdamas gimnazistas įsitraukė į nelegalų būrelį, įstojo į komjaunimą, aštuoniolikos (1934 m.) – į kompartiją, įkūrė pogrindinę spaustuvę. A. Slavinas užaugo nepriklausomoje Lietuvoje užkietėjusiu komunistu. Už antivalstybinę veiklą buvo suimtas du kartus, bet išsisuko.

Jau pats vietovardis Šilokarčema, Šilutė kelia šilumos, jaukumo jausmus. Pusės tūkstantmečio jubiliejus – tai ne tik lietuvininkų-mažlietuvių, lietuvių, vokiečių, bet ir visos Lietuvos šventė. Mums, vilniečiams, gera būti tarp bičiulių – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (dabar centras), „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) darbuotojai daug metų kūrybingai bendrauja su Šilutės muziejaus, Frydricho Bajoraičio bibliotekos darbuotojais, kitais inteligentais, su Šilutės savivaldybe. MLE 4 tome išspausdintas ciklas straipsnių su gausiomis iliustracijomis apie Šilutę ir kraštą. Šilutei nemažai vietos skiriama ir „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“. MLE rengėjai enciklopedininkai nuoširdžiai sveikina visus šilutiškius su istorine švente!

Profesorės Marijos Gimbutienės „Baltai“ praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje buvo tas palaimingas mūsų išeivijos mokslininkų postūmis, kuris slaviškai ir germaniškai istoriografijai iškėlė neapeinamą fenomeną – baltus ir jų kultūrą. Angliškai, vokiškai, itališkai ir portugališkai kalbanti proistorės tyrinėtojų bendrija priėmė profesorės M. Gimbutienės pasiūlytą, kaip vieną iš galimų, indoeuropiečių protėvynės sampratą, Europos tapsmo indoeuropietišką mechanizmą ir neolito pabaigą siekiančią baltų susidarymo logiką bei jų formavimosi šaltinius.