„Lietuvos lokaliniai tyrimai“: 191 tomas per penkerius metus
Prieš penkerius metus, lapkričio 21-ąją, buvo paskelbta pirma serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ publikacija – Ričardo Kazlausko „Seredžiaus apylinkių drugiai“. Šios sukakties išvakarėse specializuotoje visatekstėje interneto svetainėje www.llt.lt jau paskelbta 191-as tomas (elektroninio serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ tomą sudaro vienas mokslinis straipsnis).
Prūsijos valdžios tautinė švietimo politika XIX a.
Karalienės gyvenvietė įkurta ant Pisos upės kranto (ties Gumbine susilieja su Raminta, arba Rominta, o ši netoli Įsruties – su Angerape ir čia prasideda Prieglius). Taigi ši gyvenvietė įkurta svarbioje kelių jungtyje tarp Gumbinės ir Įsruties, prie plento, jungiančio Eitkūnus su Karaliaučiumi.
Rudens tiltas į Kuršių neriją
Tapytojas Romualdas Kunca buvo ir išliko mums kaip kuklus ir tikrai labai geras žmogus. Jis niekad neprieštaravo likimui, nieko nenorėjo daugiau, nei jam skirta. Niekada nelindo į pirmąsias gretas, nemušė kumščiu sau į krūtinę, kad jis būtent tas pirmos eilės tapytojas, kuriam tikrai reikėtų didesnio visuomenės ar valdininkų dėmesio, valstybinių ar net nacionalinių premijų
Universitetų ateitį kursime kartu
Rugsėjį naujuoju Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu išrinktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius Remigijus ŽALIŪNAS. Jis pakeitė prof. Romualdą Ginevičių, kuris nebuvo perrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi, tad nebėra ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos narys.
Šeimos dvasinio paveikslo konceptas
Labai miela prisiminti pačius gražiausius žmogaus gyvenimo momentus, tai – atėjimas į pasaulį ir galimybė padėkoti Dievui bei savo tėvams už didžiąją dovaną – meilę. Dėl jos ir mano gyvenimas tapo prasmingas per santuokos ryšį, sakramentą, paliko labai gražų gyvenimo pavyzdį man, kaip žmogui ir kunigui, jau 46 gyvenimo metus skaičiuojančiam ir 40 metų tarnaujančiam Bažnyčiai.
Tik grožis išgelbės pasaulį...
Su Vilniaus dailininkų klubu „Plekšnė“ susitikome prieš penkerius metus – 2006 m. kovo 1 d. Šv. Jono galerijoje jų kūrybos parodoje „Pavasarinis nerštas“. Tada ir sužinojau, kodėl ši grupė dailininkų pasivadino Vilniaus dailininkų „Plekšnės“ klubu.
Garbė tiems, kurie parodė vienybę ginti laisvę ir nepriklausomybę
Šiemet minime 55-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines
In memoriam profesoriui Vytautui Karveliui
Dar rugsėjo pabaigoje bendravome su Profesoriumi, kaip visada, gyvai nusiteikusiu, nestokojančiu minčių ir idėjų... O lapkričio 2 dieną su Juo atsisveikinome.
Laiko ženklai Alpių krašte ir kultūros istorijoje (4)
Šveicarijos lietuvių knygos klubo dešimtmečiui ir XXVII knygos mėgėjų draugijos 80-mečiui skirtą pažintinę kelionę „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Kelionės metu vyko ir konferencija „Laiko ženklai kultūros istorijoje“, atskira konferencijos sesija buvo skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, tuo pačiu ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų mirties metinių paminėjimui.
Mokslas, etika ir politika Lietuvoje
Pastaraisiais metais apie mokslo sistemos problemas diskutuojama tik viešais pareiškimais arba bendraminčių konferencijose. Išblėso maždaug prieš dešimtmetį vykusios viešos diskusijos tarp humanitarų ir gamtos mokslų atstovų dėl mokslo vertinimo. Po to, kai šios dvi grupės buvo išskirtos įstatymiškai, o sprendimų priėmimo galią gavusieji politikai įsitvirtino ŠMM, bent kiek svarbesni mokslo politikos klausimai viešai daugiau neaptarinėjami teigiant, kad viskas jau nuspręsta partijų susitarime dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų bei mokslo ir studijų sistemos reformos metmenyse. Tuo tarpu be jokių dvejonių vykdoma mokslo politika kelia rimtų abejonių dėl galimų neigiamų pasekmių mokslo sistemos Lietuvoje pagrindams.