Praėjusiais metais buvo išleista ilgai laukta ir visuomenės palankiai sutikta iš Anykščių krašto kilusio mokslininko, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesoriaus socialinių mokslų daktaro Osvaldo Janonio parengta knyga „Surdegis 1510–1940 metais. Laikas ir žmonės“.

Su dailininku Kęstučiu Ramonu susipažinome vienoje iš Vilniaus dailininkų klubo „Plekšnė“ kasmetinių ataskaitinių šio klubo dailininkų parodų, organizuotoje Šv. Jonų galerijoje. Tarp daugybės šio klubo dailininkų darbų savo spalvomis, jų žaismu išsiskyrė iš tolo šviečiantis Kęstučio Ramono paveikslas „Vertikalė“. Stovėjau prie to paveikslo ir galvojau: ką ši „Vertikalė“ reiškia? Tą patį, ką ir J. Biliūno „Laimės žiburys“, ar M. K. Čiurlionio „Pasaka“? O gal Viktorijos Daujotytės „Kalną“? Kodėl tada „Vertikalė?“. Ar taip lengviau kopti į ją, realizuojant savo Gyvenimo Legendą?

Laikas geologui teka kitu greičiu nei kitiems mirtingiesiems. Savo tyrinėjimuose jiems tenka skaičiuoti ne tūkstantmečius, bet milijonus metų, gal todėl šios profesijos žmonės atlaidžiau žvelgia ir į mūsų gyvenimo kasdienybę, kurioje tiek daug bereikalingo blaškymosi, skubėjimo ir nuolatinio teisinimosi dėl laiko stokos. Prasmingiausiems darbams atlikti paprastai vis pristinga laiko. Laikas neįkainojamas, nors gyvenime nieko taip lengva ranka nešvaistome kaip laiko.

Šis pašnekesys su Parmos universiteto Italijoje profesoriumi, kalbininku, Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku, Vilniaus universiteto habilituotu daktaru, Klaipėdos universiteto garbės daktaru, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ordino kavalieriumi Gvidu MIKELINIU (Guido Michelini) gali atrodyti gerokai netikėtas, nes apie tai, kas senųjų lietuvių kalbos paminklų tyrinėtojui svarbiausia, nekalbėsime.

Gimtosios kalbos, spaudos ir knygos diena nuvilnijo per Lietuvą tarsi gaivaus pavasarinio lietaus šuoras. Tiesa, apie orą to nepasakysi, nes staiga atšalę gerai savaitei pristabdė sodų žydėjimą, privertė su nerimu žvelgti į pražydusius trešnių medžius – ar nakties šalnos nepakąs žiedų.

2011-ieji Kaunui – vėl jubiliejiniai. Prieš 650 metų – 1361-iais – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Kauno vardas. Tai Kauno vardinės, bet ne miesto pradžia. Kauno miestas įteisintas 1408 m., kai jam buvo suteikta Magdeburgo teisės / magdeburginės savivaldos privilegija. Pastaroji – jau miesto „gimimo metrikai“. Todėl 2008-iais minėjome Kauno miesto 600 metų jubiliejų. Taigi, Kauno vardas bemaž puse šimtmečio senesnis už patį miestą.

Balandžio 18–28 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje visuomenė galėjo susipažinti su profesoriaus, originalios kraštovaizdžio ekologijos mokyklos kūrėjo, politikos ir visuomenės veikėjo Kazio Ėringio 90-mečiui skirta paroda. Atidarydamas parodą bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas nuoširdžiai pasveikino susirinkusiuosius, įteikė gėlių profesoriaus našlei Elenai Eringienei.

Balandžio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko iškilminga knygos apie garsų prieškario Lietuvos inteligentą Steponą Kairį „Saka-no ue-no Japonija“ pristatymo ir įteikimo ceremonija. Prieš renginį Japonijos ambasadorei Lietuvoje J.E. Miyoko Akashi ir knygos autorei žurnalistei Kumiko Hirano, jas lydėjusioms ambasados darbuotojoms Harukai Seto ir Kristinai Simonaitytei buvo surengta ekskursija po biblioteką.

Lietuvos technikos bibliotekos (LTB) teminiai prioritetai visada buvo ir bus mokslo ir technikos istorija, kultūros, pramonės paveldas, energetikos, transporto problematika. Todėl, tęsdama šias gražias tradicijas, Lietuvos technikos biblioteka (LTB) atidarė teminę leidinių parodą ir surengė archyvinių dokumentinių filmų peržiūrą paminint J. Gagarino skrydžio į kosmosą 50-ąsias metines.