Neseniai pasirodė knyga-albumas „Lietuvos himno gimtinė“. Jos autorius – Vilniuje gyvenantis, tačiau visą savo laisvalaikį paskyręs gimtajam Kudirkos Naumiesčiui, pagal išsilavinimą inžinierius, pagal pašaukimą – istorikas Romas Treideris. Tai jo kaupti, dovanoti eksponatai augino tuometinės Vinco Kudirkos vidurinės mokyklos muziejų, tai jo ir bendraminčių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje iškilo Vinco Kudirkos muziejus, kurio fonduose ne vienas eksponatas – Romo Treiderio dovana. Pagaliau jo iniciatyva rengtos muziejaus ekspozicijos, pasirodė leidiniai „Dr. Vinco Kudirkos muziejus“ (1998), „Lietuvos himnas“ (2005).

Pastaruoju metu, siekiant tikros, ne tariamos ar vien „runkeliams“ dirbtinai deklaruojamos demokratijos, ypač natūraliais pavyzdžiais skiepijant pirmuosius gyventojų savivaldos ir saviugdos daigus, ypatingą reikšmę Lietuvoje įgauna įvairaus lygio bendruomenės, ypač jų kūrimasis, darbai bei veiklos plėtra.

1969 m. vasarą Lietuvos TSR konservatorijos (Muzikos ir teatro akademija) prorektorė mokslui profesorė Irena Vaišytė pakvietė mane dėstyti lietuvių teatro istoriją. Buvau baigęs Maskvos GITIS‘o teatrologijos mokslus, dirbau Lietuvos teatro draugijoje ir dėsčiau teatro istoriją Kultūros mokykloje (vėliau – Konservatorija).

XIX a. antroji pusė. Buvusioje Didžiosios Lietuvos kunigaikštystėje rusiškasis dvigalvis erelis negailestingai drasko Lietuvos kūną. Nesnaudžia ir kaimyninės valstybės plėšrūnas. Nusižiūrėjęs į rusiškąjį dvigalvį, vokiškasis erelis, kanclerio Bismarko (1815–1898) balsu Mažojoje Lietuvoje šaukia: „Viena šalis, viena tauta, viena kalba“. Atrodo, jog atėjo lietuvių tautos pakasynos. Ir tuo metu Girėnuose (Ragainės aps.) į tautosakos rinkėjo Viliaus Kalvaičio (1848–1914) stubos duris pasibeldžia žmogus su lagaminėliu rankose.

Šis solidus leidinys – tai Baltijos šalių Europos studijų žurnalo („Baltic Journal of European Studies“, sutr. – BJES) specialus numeris (2011, Vol. 1, No. 1 (9), 412 p.), skirtas 24-osios Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijos, įvykusios 2010 m. spalio mėn. Taline, dalyvių pranešimams ir tuoj po to buvusio seminaro pranešimams. Leidinį redagavo prof. Peeter Müürsepp ir Mait Talts, techninė redaktorė – Kait Tamm.

Praėjusią vasarą mūsų žymiajam matematikui profesoriui Jonui KUBILIUI sukako 90 metų. Rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta J. Kubiliaus jubiliejui skirta paroda, kuri vyko P. Smuglevičiaus salėje. Iškilmingiausias renginys rugsėjo 16 d. surengtas Šv. Jonų bažnyčioje, kur akademinė bendruomenė pagerbė 33 metus Vilniaus universitetui vadovavusį prof. J. Kubilių.

Žinomą prozininką, literatūrologą, socialinių (filosofijos) mokslų daktarą, Vilniaus edukologijos universiteto profesorių Vytautą MARTINKŲ kalbiname kelyje iš Krasnagrūdos Seinų krašte į Vilnių. Rugpjūčio 15-oji, Žolinė, o išvakarėse Žagarių bažnyčioje ir atstatytame Krasnagrūdos dvarelyje, kur dabar įsikūręs Tarptautinio dialogo centras, buvo minimos Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo MILOŠO septintosios mirties metinės. Tai vienas iš Tarptautinių Č. Milošo metų renginių.

Rašančiam žmogui, ko gero, nėra didesnio malonumo, kaip sulaukti savo arba savo bičiulio, draugo, kolegos naujos knygos. Deja, išsiskyrus prieš daugelį metų, veikiant būdingiausiam mūsų laikmečio dėsniui – susvetimėjimui, ne visada gebame naujų knygų pasirodymą sekti, juolab knygynuose pamatę – įpirkti. Pastovime, pavartome naujas knygas, pasidžiaugiame bičiulio, draugo ar kolegos sėkme, pažiūrime į kainą, kuri, kaip dažniausiai būna, smarkiai „kandžiojasi“, liūdnai nusišypsome ir grįžtame su elgetos nuoskauda namo.

Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos M. T. Rylskio meno, folkloristikos ir etnologijos instituto direktorė akademikė Hanna Skrypnik, susidomėjusi etnologija Lietuvoje, vieną iš mokslo darbų leidinių (leidinys pradėtas leisti 2010 m.) nutarė paskirti Lietuvai: „Liaudies kūryba ir etnologija. Lietuvos etnologija“.

Literatūros tyrinėtoją profesorę, habilituotą humanitarinių mokslų daktarę Viktoriją DAUJOTYTĘ kalbiname kelionėje iš Krasnagrūdos, Tarptautinio dialogo centro, kur Lietuvos ir Lenkijos paribyje rugpjūčio 14 dieną buvo minimos Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo Milošo septintosios mirties metinės.