Vadovaujantis 2009 12 23 LRV nutarimu Nr. 1798, Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Lietuvos miškų institutai praėjusiais metais buvo sujungti ir reorganizuoti į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą (LAMMC). Atvirai pasakius, sunkmečio akivaizdoje tokiam Vyriausybės sprendimui šių institutų mokslininkai labai neprieštaravo, juolab, kad sujungtų institutų mokslininkai jau buvo šiek tiek „pažįstami“ – 2008 metais buvo sukurta Agrarinių ir miškų mokslų institutų asociacija, į kurią, be jau minėtų institutų, praėjusiais metais įsijungė ir Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės bei Kauno Technologijos universiteto Maisto institutai.

Pusantro dešimtmečio gimdytas kūdikis išvydo šviesą – užbaigta keturtomė „Technikos enciklopedija“. Svarbus įvykis šalies techninei, inžinerinei ir mokslinei visuomenei, taip pat ir dirbantiesiems techninės terminijos tvarkyboje. Technikos dalykai svarbūs ne vien pramonei, transportui, statybai ar karybai, bet persmelkia visą mūsų gyvenimą daug daugiau, negu apie tai susimąstome kasdienybėje. Vis dėlto visuomenėje, regis, vyraujas įsitikinimas, kad „Technikos enciklopedija“ labiausiai turėtų rūpėti inžinieriams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, na, dar technine kūryba užsiimantiems ar besidomintiems asmenims.

Šį savaitgalį paaiškėjo pretendentai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2010 metais Lietuvoje apgintas disertacijas.
Jau penktus metus organizuojamam konkursui iš viso buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt darbų, todėl atrinkti pačias geriausias disertacijas, kurios pateks į antrąjį etapą buvo sudėtingas uždavinys, pareikalavęs iš vertintojų daugiau nei mėnesio individualaus skaitymo bei visą dieną trukusių diskusijų bendrajame komisijos posėdyje.

Štai ir praėjo dveji metai po naujojo Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo. Sužinojus pavasario sesijos rezultatus, pamatysime tikruosius naujosios Švietimo reformos vaisius. Deja, vaisiai turbūt nebus labai gardūs. Pažvelkime atidžiau į pagrindines naujoves, kurios laukia šių metų antrakursių.

Tauragės, nuo kurios į pietus prasideda skalvių žemė ir Mažoji Lietuva, viešojoje bibliotekoje organizuotas įdomus renginys. Jame dalyvavo svečiai iš Kaliningrado: poetas Borisas Bartfeldas, rašytojas Olegas Gluškinas, okeanologas Jemeljanas Jemeljanovas, lietuvių kalbos mokytoja Rūta Daujotaitė-Leonova. Iš Vilniaus atvyko architektas dr. Napalys Kitkauskas, istorikas, enciklopedininkas dr. Algirdas Matulevičius, iš Kauno – VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Artėja 2014-ieji – jubilieji­niai metai, kai sukanka 300 metų nuo grožinės latvių literatūros pradininko Gothardo Frydricho Stenderio gimimo. Tais pačiais metais sukanka 300 metų, kai Lazdynėliuose (dabartinėje Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje) gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, poetas, liuteronų kunigas Kristijonas Donelaitis. Gal būtų tikslinga 2014 metais ir Lietuvoje, ir Latvijoje, taip pat ir Prūsijoje, Kristijono Donelaičio gimtinėje, ir gyventose vietose surengti paminėjimo renginius dviems iškiliems baltų tautų milžinams – Kristijonui Donelaičiui ir Gothardui Frydrichui Stenderiui?

Šeima kaip pirminis socialinis institutas, vykstant esminėms pastarųjų metų Lietuvos visuomenės transformacijoms, patiria ryškių pokyčių. Keičiantis visuomenės struktūrų funkcionavimo principams ir santykiams, turintiems trumpalaikių ir ilgalaikių pasikeitimų dimensijos, kinta ir šeimos funkcijos. Keičiasi šeimos vaidmuo visuomenėje bei individo gyvenime. Šeimos kitimo tendencijos glaudžiai siejasi su istorine ir kultūrine šalies, tiek emigracijos, o kartu integracijos į pasaulio bendruomenę raida.

XIX–XX a. pradžioje ukrainiečių literatūros žemyne iškilo trys viršukalnės, trys asmenybės – Tarasas Ševčenka (1814–1861), Ivanas Franko (1856–1916), Lesia Ukrainka (Larisos Kosač-Kvitkos slapyvardis, 1871–1913). Birutė Masionienė (1940–1996), įvardijusi juos viršukalnių ir gelmių poetais, pabrėžė jų reikšmę ir pasaulinės literatūros raidai. 1988 m. redakcinė komisija parengė ir išleido Pasaulinės literatūros bibliotekos 66 knygą, skirtą Tarasui Ševčenkai, Ivanui Franko ir Lesiai Ukrainkai. B. Masionienė parengė paaiškinimus ir parašė apžvalginį straipsnį „Viršukalnių ir gelmių poetai“.

Tarp dvylikos pasaulyje žinomiausių Lietuvos žmonių yra ir dailininko Stasio Eidrigevičiaus pavardė, – bent taip teigiama tinklalapyje „Virtualus istorinis Vilnius“. Tiksliau gal net ne pavardė, kuri pernelyg sunkiai užsieniečio ištariama, todėl kitų kraštų žmonės sau pasilengvina užduotį mūsų dailininką vadindami tiesiog vardu. Paryžiuje, Lenkijoje dažniausiai taip ir vadinamas – Stasis, kirčiuojant pirmą skiemenį kitataučiams įprasčiau skamba.

„Mokslo Lietuvos“ pašnekovas – Asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas prof. habil. dr. Albinas KUSTA.