1991 metais pradėjęs dirbti Gamtos mokslų fakultete (Vilniaus universitete), kiekvieną antradienį vykusiuose posėdžiuose pažinau žmogų, kuris tuojau pat mane patraukė. Priežastį supratau gerokai vėliau, po to kai mudu su Vytautu Dvarecku (1928 09 20– 2005 07 10) tapome artimais bendražygiais ir draugais.

2011 m. kovo 15 d. Lietuvos Technikos bibliotekoje surengta mokslinių darbų paroda „Ukrainos Mokslų Akademijos akademikas Aleksijus Bogoliubovas ir Lietuva“, skirta jo 100-osioms gimimo metinėms.

Netikėtai, nelauktai į mūsų rankas pateko Klaipėdos universiteto Edukologijos katedros docentės Aušrinės Zulumskytės poezijos knyga „Laiko lelijos“. Tai jau trečioji knyga, priglobusi jaunos mokslininkės kasdienos lyrinius apmąstymus.

Skaičiuojame 21-uosius Lietuvos valstybingumo, septintuosius – buvimo Europos Sąjungoje metus. Sienos jau atsivėrusios ir, atrodytų, nėra jokių kliūčių visų sričių specialistams laisvai judėti po pasaulį, semtis žinių ar kelti kvalifikaciją. Pagal tarpvalstybinius susitarimus, Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai gali plėtoti savo mokslinę veiklą daugiau kaip 20-je šalių. Paradoksalu, tačiau mūsų šalies akademinė bendruomenė – viena iš pasyviausių.

Šių metų, vasario 11-osios dienos popietę į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų Audiencijų menę gausiai rinkosi kviestiniai svečiai: Lietuvos istorijos, knygos, spaudos, literatūros, kalbos ir kultūrinio paveldo mylėtojai bei puoselėtojai. Be vilniečių, į renginį atvyko delegacijos iš Kauno, Pakruojo, Elektrėnų, Šakių rajono bei kitų šalies vietovių. Tad renginiui dar neprasidėjus, LDK Valdovų rūmų renesansinė audiencijų salė jau buvo pilnut pilnutėlė svečių. Daug kam iš susirinkusiųjų dalyvių vien jau tai „paglostė širdį“, nes buvo matyti, kad šalyje, nepaisant Vyriausybės vykdomos prastos kultūros politikos, vis dar liko žmonių, kuriems skaitymas, knyga ir kultūra tebėra nepajudinamos ir pamatinės vertybės.

Atrinkti Lietuvos mokinių darbai į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinį baigiamąjį etapą, vyksiantį balandžio mėnesį. Tarp geriausių dvidešimt devynių darbų – „Dekoravimo popierius iš grybų“, „Mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės sumažinimas tekstilinių medžiagų pagalba“, „Ketmano apraiškos V. Krėvės dramoje „Skirgaila“, „Dėmesio perkėlimo sąsajos su mokymusi ir veiksniai, turintys įtakos dėmesio koncentracijai“.

Kovo 19 dieną, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusioje Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ataskaitinėje – rinkiminėje konferencijoje, vienerių su puse metų prezidentės kadencijai buvo išrinkta Ieva Dičmonaitė, kuri vadovaus organizacijai 2011–2012 metais. Ji pakeitė prieš tai kadenciją organizacijai vadovavusį Arūną Mark.

Rugpjūčio 3 dieną paminėsime iškilaus miškininko, žurnalisto, vieno iš skautų organizacijos Lietuvoje įkūrėjo profesoriaus Jono KUPRIONIO 110-ąsias gimimo metines. Tai apie jį išeivijoje tokias eilutes yra palikęs kunigas dr. Juozas Prunskis: „Mielas žmogus, uolus lietuvis, darbštus, pažangus ir sėkmingas profesorius“. J. Prunskis neabejodamas į šimto tremtyje gyvenančių tauriausių lietuvių sąrašo pirmąsias eiles būtų įrašęs J. Kuprionio pavardę.

Gyvename nepaprastai sparčios mokslinės bei technologinės pažangos amžiuje, kuriame informacija bei kas sekundę didėjantys jos kiekiai verčia kalbėti apie reikšmingus visuomenės pokyčius. Iš pradžių tik tarp sociologų naudota „informacinės visuomenės“ sąvoka, šiuo metu atrodo kelia susidomėjimą ir platesniam ratui Lietuvos žmonių. Kas yra informacinė visuomenė? Ar mūsų šalyje galima įžvelgti jos formavimąsi? Kokia yra tokios visuomenės ateitis?

„Mokslo Lietuvos“ pašnekovė – Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė humanitarinių mokslų daktarė Giedrė MICKŪNAITĖ. Kalbamės apie vieną reikšmingiausių radinių – Trakuose Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje – 2006 m. polichromijos tyrinėtojo restauratoriaus Vytauto Railos aptiktus bizantiškos sienų tapybos fragmentus.