Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Liepos 30-ąją, šeštadienį, savo 125-ojo gimtadienio išvakarėse profesorius Ignas Končius (1886–1975) sugrįžo į savo gimtąjį Plungės kraštą. Sugrįžo tęsti tos pačios užduoties, kurią niekieno neprašytas ir neįpareigotas išsikėlė pats sau, vykdė su misionieriaus užmoju ir užsidegimu visą gyvenimą, tęsia ir šiandien, praėjus 36 metams nuo tada, kai iškeliavo į Anapus. Tiesa, dabar tą užduotį lemta tęsti visai kitos kartos jo veiklos tęsėjams.

Birželio 30-ąją – Nobelio literatūros premijos laureato poeto ir rašytojo Česlavo MILOŠO 100-ųjų gimimo metinių dieną, fondo „Paribys“ (Pogranicze) atstatytame buvusiame Krasnagrūdos dvarelyje kalbamės su poetu Marcelijumi MARTINAIČIU. Tą dieną, dalyvaujant Lenkijos Respublikos prezidentui Bronislavui Komarovskiui (Bronisław Komarowski), aukštiems Lenkijos ir Lietuvos pareigūnams, Česlavo Milošo sūnui Anthony su šeima, Krasnagrūdos dvarelyje buvo atidarytas Tarptautinis dialogo centras. Šioje kadais Milošų giminės atstovams priklausiusioje dvarvietėje devyni kilometrai nuo Seinų nuo šiol bus diskutuojama literatūros, meno, kultūros ir tautų paribių aktualiais klausimais.

Gera gimti geru laiku. Mūsų iškilusis matematikas, 33-ejus metus Vilniaus universiteto skeptrą savo rankose laikęs profesorius Jonas KUBILIUS bent kažkiek gali jaustis patenkintas: gimęs liepos 27 dieną, per patį vasaros įkarštį, atostogų metą, kai universiteto auditorijose ir laboratorijose tvyro tyla ir ramybė.

Iki šiol jauki ir kamerinė šimtametė Paberžės klebonijos aplinka slepia savyje paslaptingų ir nepaprastų šios apylinkės istorijų. 2005 metais išėjus Tėvui Stanislovui anapilin, vis rečiau čia lankosi ar sugrįžta žmonės. Visi žinome, kad dar neseniai Paberžė buvo dvasinės traukos centru.

2006 m. viename iš Lenkijos nacionalinio muziejaus Krokuvoje inkunabulų aptiktos 28 ranka rašytos lietuviškos glosos. Tyrinėtojų įrodyta, kad tai ikimažvydinio laikotarpio įrašai, todėl šis radinys yra ypač reikšmingas atradimas lituanistikai.

Literatūros tyrinėtoją profesorę, habilituotą humanitarinių mokslų daktarę Viktoriją DAUJOTYTĘ kalbiname kelionėje iš Krasnagrūdos, Tarptautinio dialogo centro, kur Lietuvos ir Lenkijos paribyje rugpjūčio 14 dieną buvo minimos Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo Milošo septintosios mirties metinės.　

Varžytis su laiko gūsių nešamais kalendoriaus lapeliais beviltiška, ką akivaizdžiai priminė Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbtieji Česlavo Milošo metai. Kol kaupėme jėgas aprašyti birželio pabaigoje ir liepos pradžioje vykusius Nobelio literatūros premijos laureato šimtosioms gimimo metinėms skirtus renginius Vilniuje, Kaune, Šeteniuose Kėdainių krašte, Krasnagrūdoje ir Seinuose, spėjo išaušti ir rugpjūčio 14-oji.

Prieš 125 metus (1886 08 20) Švenčionių apskrityje, Dotinėnų kaime, gimė Kazimieras Grybauskas – vienas pirmųjų profesionalių farmakognostų – vaistinių augalų tyrėjų, propaguotojų ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje.

2011 08 22 d. netekome Vilniaus pedagoginio universiteto ilgamečio profesoriaus Povilo Pipinio, kurio subtilus aukštaitiškas charakteris pradėjo ryškėti dar gimtuosiuoe Ažubaliuose (gim. 1933 12 20, Rokiškio r.), kur žmonės nestokojo nei darbštumo nei dvasingumo.

Negali sakyti, kad Jono Jablonskio 150-osios gimimo metinės 2010 m. gruodžio 30 d. nebuvo paminėtos. Net Lietuvos Respublikos Seime buvo surengta graži įžymiajam kalbininkui skirta paroda ir valandą trukęs posėdis, kuriame Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas jam būdinga maniera padarė patrauklų pranešimą. Tačiau, palyginus su dabar vykstančiais renginiais, skirtais, pavyzdžiui, iš Lietuvos kilusiam ir apie Lietuvą palankiai atsiliepusiam lenkų rašytojui Nobelio premijos laureatui Česlovui Milošui, jablonskinis jubiliejus nublanksta – praėjo jis gana kukliai. Gal taip ir dera: kukliam kalbos darbininkui, koks buvo J. Jablonskis, kuklus ir sukakties mastas. Ypač šiuo metu, kai vyksta drastiškas tautinių vertybių perkainojimas ar nukainojimas.