Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Kunigas rašytojas Mykolas Vaitkus atsiminimuose ,,Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei“ 1959 m. ,,Aiduose“ rašė apie Kaune 1927–1928 m. pas Čiurlionienę prasidėjusius literatūrinio salono susibūrimus, kuriuose buvo V. Mykolaitis- Putinas, L. Karsavinas,V. Daugirdaitė-Sruogienė, J. Talmantas, E. Žalinkevičaitė, pasirodė ir ,,kitas artistas – Ipolitas Tvirbutas, toks aukštas, liesas, linktelėjęs, truputį vaikišku šypsniu, linksmu gyvu balsu su rusišku atgarsiu. Kurį laiką jis lankė mūsų posėdžius, netgi dalyvavo diskusijose (žinoma, ne kalbos klausimais). Atrodo, Sofija su juo tarėsi dėl kurio nors jos naujo veikalo pastatymo. Paskui jis išnyko“.

2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Lietuvos atgimimo patriarchui, didžiajam aušrininkui, Vasario 16-osios akto signatarui Jonui Basanavičiui“. Pranešimą „Dr. Jonas Basanavičius Lietuvoje: 1905–1926 m. dienoraščio liudijimai“ perskaitė bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Atsakymas turi būti aiškus iš pokalbio su Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto produktų technologijos katedros vedėja prof. dr. Daiva LESKAUSKAITE. Su profesore aptariame kai kurias maisto mokslo tyrimų kryptis ir galimą šios mokslo krypties indėlį į integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ veiklą.

Man teko būti ir kalbėti knygos „Atsiminimai apie Joną Jablonskį“ sutiktuvėse, kurios vyko 2011 m. rugsėjo 22 d. Signatarų namuose (Vilnius, Pilies g. 26). Laikas sparčiai bėga, bet vis iš galvos neišnyksta šis renginys: kaskart mintimis prie jo grįžtu. Kuo toliau, tuo labiau brendo noras pristatyti platesnei visuomenei kai kurias tada pasakytas ir nepasakytas mintis.

Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskutinę lapkričio dieną kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje pakvietė į informacinę dieną „Nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa HORIZONTAS 2020“.

Rugsėjo 14–16 d. LR Seime vyko garsiam rusų mokslininkui, baltų ir slavų kalbų bei senosios kultūros tyrinėtojui Vladimirui Toporovui (1928–2005) skirta konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Konferencijoje dalyvavo ir vienas žymiausių Rusijos klasikinės filologijos autoritetų, žymus filologas prof. akad. Nikolajus Kazanskis iš Sankt Peterburgo

Tęsiame pašnekesį su naujuoju Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi doc. dr. Alfonsu DANIŪNU.

Lapkričio 11–13 d. Kaune vyko Tarptautinė farmakognozijos ir kitų farmacijos mokslų konferencija, skirta prof. Kazimiero Grybausko 125-osioms ir doc. Eduardo Kanopkos 100-sioms gimimo metinėms paminėti. Organizatoriai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultetas, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodas ir Lietuvos farmacijos sąjunga.

Wilhelmas von Humboldtas (1767–1835), 1801–1810 m. būdamas Prūsijos kulto ir švietimo reikalų ministru, reformavo pradžios mokyklas, jas supasaulietino, pritaikė J. H. Pestalozzio pedagogikos principus. 1809 m. inspektuodamas Rytų Prūsijos mokyklas ir domėdamasis švietimo reforma Humboldtas Karaliaučiuje susitiko su lietuvių kalbos teisių gynėju Martynu Liudviku Gediminu Rėza.

Plenero programą praturtino ir laivų „maketų“ plukdymo akcija, kurią Nidos vaikų džiaugsmui surengė Užupio kolonijos menininkai. Pleneruose tradiciškai išrenkamas ir apdovanojamas grand prix ryškiausias naujas autorius. Šiemet kūrinių meniškumu ir išraiškingumu išsiskyrė jau minėtos A. Jančiauskaitės tapyba, ryškiai atskleidusi talentą. Asta Jančiauskaitė savo stilių įvardina kaip simbolistinį ekspresionizmą.