Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Dailės parodų rūmai, dabar vadinami Šiuolaikinio meno centru, buvo pastatyti 1965 metais Kultūros ministerijos ir Lietuvos dailininkų sąjungos Dailės fondo lėšomis. Fondas už šį statinį sumokėjo apie milijoną rublių. Kurį laiką pastatas priklausė Dailininkų sąjungai, vėliau buvo perduotas Kultūros ministerijai.
1992 m. buvo paskelbtas konkursas vadovo pareigoms eiti. Posėdyje dalyvavo dailininkų sąjungos atstovai, Kultūros ministerijos atstovas V. Liutkus, Dailės akademijos atstovas A. Šaltenis. Vadovu buvo išrinktas K. Kuizinas. Su naujai išrinktu direktoriumi buvo sutarta, kad parodų rūmų ekspoziciją planuos Dailininkų sąjunga (50 %), Kultūros ministerija (30 %) ir Parodų rūmų direkcija (20 %). Tačiau naujasis direktorius sulaužė komisijai duotą žodį ir viską ėmė spręsti pats vienas.

Kokia bebūtų šventė ir nesvarbu, kur ji vyktų, jei per tris dienas neužsimiršta, kad ten buvai, vadinasi – tai didelė šventė, nes jau užsiliko širdyje. Tada ranka pati susiranda popieriaus, jungia kompiuterį. Liejasi žodžiai, atsiranda noras išgyventomis šviesiausiomis akimirkomis pasidalinti su daugybe žmonių.

Balandžio 18–28 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje visuomenė galėjo susipažinti su profesoriaus, originalios kraštovaizdžio ekologijos mokyklos kūrėjo, politikos ir visuomenės veikėjo Kazio Ėringio 90-mečiui skirta paroda. Atidarydamas parodą bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas nuoširdžiai pasveikino susirinkusiuosius, įteikė gėlių profesoriaus našlei Elenai Eringienei.

2011 m. kovo 25 d. Signatarų namuose vyko 1831-ųjų metų sukilimo 180-ųjų metinių paminėjimas, kurį inicijavo Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, istorijos mokslų magistras bajoras Žilvinas Radavičius ir Jungtinių tautų organizacijos Lietuvos asociacijos direktorė bajoraitė Jūratė Landsbergytė.

Šis pašnekesys su Parmos universiteto Italijoje profesoriumi, kalbininku, Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku, Vilniaus universiteto habilituotu daktaru, Klaipėdos universiteto garbės daktaru, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ordino kavalieriumi Gvidu MIKELINIU (Guido Michelini) gali atrodyti gerokai netikėtas, nes apie tai, kas senųjų lietuvių kalbos paminklų tyrinėtojui svarbiausia, nekalbėsime.

Praėjusiais metais buvo išleista ilgai laukta ir visuomenės palankiai sutikta iš Anykščių krašto kilusio mokslininko, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesoriaus socialinių mokslų daktaro Osvaldo Janonio parengta knyga „Surdegis 1510–1940 metais. Laikas ir žmonės“.

Lietuvos mokslo periodikos asociacija (LMPA) ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA) balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Konferencijų salėje surengė konferenciją „Mokslometrijos darbo įrankiai: ką apie juos žinome ir kaip juos naudojame“.

Laikas geologui teka kitu greičiu nei kitiems mirtingiesiems. Savo tyrinėjimuose jiems tenka skaičiuoti ne tūkstantmečius, bet milijonus metų, gal todėl šios profesijos žmonės atlaidžiau žvelgia ir į mūsų gyvenimo kasdienybę, kurioje tiek daug bereikalingo blaškymosi, skubėjimo ir nuolatinio teisinimosi dėl laiko stokos. Prasmingiausiems darbams atlikti paprastai vis pristinga laiko. Laikas neįkainojamas, nors gyvenime nieko taip lengva ranka nešvaistome kaip laiko.

Pasaulio anykštėnų bendrija (PAB), įkurta 1992 m. Anykščiuose (pirm. akademikas Antanas Tyla), ir jos struktūriniai padaliniai, atlieka reikšmingą kultūros bei švietimo darbą. Itin aktyviai šioje srityje darbuojasi vienas didžiausių PAB padalinių – Vilniaus anykštėnų sambūris (VAS, pirm. Rita Virbalienė), savo veiklą pradėjęs 2006 m. sostinėje.