Europos Sąjunga

Gruodžio 2–4 d. veiklos 40-metį pažymės Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto bendruomenė. „Galime pasidžiaugti mūsų mokslininkų puikiais tarptautiniais tyrimais“, – apžvelgdama septynių katedrų mokslinio darbo rezultatus pabrėžė dekanė prof. Gražina Startienė. Ji ypač išskyrė Marketingo katedros bendradarbių triūsą vykdant europinius projektus. Šiame straipsnyje išsamiau apžvelgsime profesorių Reginos Virvilaitės ir Rimanto Gataučio bei katedros vedėjos doc. Jūratės Banytės vadovaujamų mokslininkų darbus.

Penki Lietuvos įmonių ir mokslo institucijų inovacijų projektai, įveikę tarptautinį konkursą, pateko tarp geriausių finansuojamų projektų naujoje EUROSTARS programoje.

EUROSTARS programos tikslas – skatinti mokslinius tyrimus vykdančias Europos mažas ir vidutines įmones kurti pasaulinėje rinkoje konkurencingus produktus ir tapti savo sričių lyderėmis. Ši programa yra jungtinė Europos Komisijos ir programos EUREKA iniciatyva, atsiradusi 2007 metais. Programa siekiama prisidėti prie ambicingų Lisabonos tikslų, nukreiptų į Europos konkurencingumą ir ekonomikos augimą, įgyvendinimo.

Į Vilnių buvo atvykę Europos Komisijos ekspertai, kurie lankysis visose dešimtyje ES šalių – naujųjų narių – ir susipažins su tų šalių pramoninės biotechnologijos padėtimi ir plėtra. Sostinės viešbutyje Artis Europos Europos Komisijos Mokslinių tyrimų generalinio direktorato Gyvybės mokslų skyriaus mokslinis vadovas dr. Morisas Leksas (Maurice Lex) suinteresuotus renginio dalyvius supažindino su 7-osios bendrosios programos svarbiausiais biotechnologijos krypties projektais, jų vykdymo eiga ir naujais kvietimais, kurie bus skelbiami ateityje. Europos biotechologijos įmonių asociacijos Europa Bio atstovė ponia Kamilė Burel (Camille Burel) kalbėjo apie tvariosios chemijos technologinės platformos tikslus ir veiklą. Svečiai išklausė Lietuvos biotechnologijos bendrovių vadovų ir mokslo darbuotojų pranešimus apie šios mokslo krypties ir verslo šakos būklę mūsų šalyje, galėjo išgirsti LR Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų pareigūnų poziciją aptariamais klausimais. Savo ruožtu EK ekspertai pristatė šios veiklos ES politiką.

Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis nuo 2005 m. vykdo Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos (BP6) INCO-DEV-1 projektą Aplinkosauginis ir socialinis-ekonominis palmių geotekstilės indėlis plėtros stabilumui ir dirvožemio apsaugai. Sutrumpintas projekto pavadinimas BORASSUS reiškia, kad dirvožemio apsaugai nuo erozijos ypač stačiuose šlaituose naudojamos palmių lapų (Borassus – vienos, Buriti – kitos palmių rūšies botaniniai pavadinimai) pynės, kaip greitai biologiškai suardoma, aplinkai saugi geotekstilė. Projektą koordinuoja Didžiosios Britanijos Volverhamptono universiteto prof. Michael A. Fullen. Be grupės partnerių iš Volverhamptono universiteto, projekto veikloje dalyvauja Belgijos katalikiškasis Leuveno universitetas, Vengrijos mokslų akademijos Geografijos tyrimų institutas, Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis, Pietų Afrikos dirvožemio, klimato ir vandens institutas, Rio de Žaneiro federalinis universitetas (Brazilija), Junanio žemės ūkio universitetas (Kinija), Chiang Mai universitetas (Tailandas), Hanojaus žemės ūkio universitetas (Vietnamas), Gambijos universitetas.

Liepos 1 d. 25 Europos šalių mokslininkai, tarp jų ir Lietuvos atstovai, pradėjo vykdyti Europos Komisijos 7-osios bendrosios programos mokslo ir technologijos inovacinį projektą Europos kohortiniai tyrimai oro taršos efektams nustatyti (ESCAPE). Tai ES programos Aplinka ir sveikata dalis. Vykdant projektą bus sukurta metodologija, skirta nustatyti kietųjų oro dalelių ir azoto oksidų sudėtį, įvertinti individualią šių dalelių ekspoziciją ir nustatyti ilgalaikės oro taršos poveikį žmonių sveikatai. Pirmą kartą viešai projektas ESCAPE buvo pristatytas Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto XIV tarptautinėje konferencijoje Žmogaus ir gamtos sauga.

Baigiama kurti interneto duomenų bazė Lituanistika. Ji kuriama iš dalies ES (Europos socialinio fondo) 2004–2007 m. lėšomis pagal bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0054) vykdant projektą Tarptautinė mokslinė duomenų bazė Lituanistika. Bazės interneto svetainė www.minfolit.lt, į ją galima įeiti per virtualios bibliotekos www.lvb.lt nuorodą.

Vykdant projektą Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete š. m. gegužės 15 d. įvyko tarptautinis seminaras Podaktarinės studijos: patirtis ir perspektyva. Šiam projektui finansinę paramą suteikė Europos Socialinis fondas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Seminare buvo aptarta įvairių podaktarinių studijų modelių taikymo patirtis, išryškintos socialinių ir humanitarinių podaktarinių studijų Lietuvoje perspektyvos.

Gegužės 29–30 d. vykusioje Europos Sąjungos Konkurencingumo taryboje jos mokslinių tyrimų dalies ministrai priėmė tarybos išvadų tekstą ir taip patvirtino savo tvirtą norą pradėti Liublianos procesą, kuriuo siekiama iki galo įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvės (toliau – EMTE) uždavinius. Mintis pradėti šį procesą kilo Neformalioje konkurencingumo taryboje, vykusioje Liublianoje 2008 m. balandžio mėn., tačiau jo šaknys glūdi Lisabonos strategijos nuostatose.

Birželio 18 d. Briuselyje vyko Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija dėl Europos technologijų ir inovacijų instituto (ETI) būstinės įkūrimo. Šioje konferencijoje bendru sutarimu priimtas sprendimas ETI būstinę įkurti Budapešte. Sprendimas įsigalios jį paskelbus oficialiajame ES leidinyje.

Lietuvos generalinė garbės konsulė Danijoje ponia Eva Caspersen yra Olborgo universiteto docentė, teisininkė. Viešnia buvo sužavėta Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio sukakčiai skirta paroda Kelias į laisvę. Ji pasiryžusi padaryti viską, kad šią parodą išvystų ir Danijos žmonės.