Europos Sąjunga

Š. m. liepos 1 d. 25 Europos šalių mokslininkai ir Lietuvos atstovai pradės vykdyti Europos Komisijos 7-osios bendrosios programos mokslo ir technologijos inovacinį projektą Europos kohortiniai tyrimai oro taršos efektams nustatyti (ESCAPE). Tai yra ES programos Aplinka ir sveikata dalis. Projekto vykdymo metu bus sukurta metodologija, skirta nustatyti kietųjų oro dalelių ir azoto oksidų sudėtį, įvertinti individualią šių dalelių ekspoziciją ir nustatyti ilgalaikės oro taršos poveikį žmonių sveikatai. Pirmą kartą viešai projektas ESCAPE buvo pristatytas Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto XIV tarptautinėje konferencijoje Žmogaus ir gamtos sauga.

Jau praėjo ketveri metai, kai Lietuva, remiama Europos Sąjungos (toliau – ES), kuria kapitalizmo rojų. Kai kurie dabartiniai šalies vadovai ir politinių partijų lyderiai bei prie jų prisišlieję pataikūnai nesitveria džiaugsmu, kad, beveik to nenujausdami, jie vakarietiškėja ir artėja prie ES vidurkių pagal daugelį standartinių rodiklių. Jie taip pat džiaugiasi, kad tolsta nuo buvusių sesių ir brolių, su kuriais kartu kūrė ir komunizmo rojų. „Mes esame didžiausi eurooptimistai Europoje, nes daugiau negu keturi penktadaliai apklaustųjų mūsų šalies gyventojų neabejoja, jog įstojimas į ES Lietuvai davė vienokios ar kitokios naudos“.

Šiandien daug diskutuojama apie aukštojo mokslo reformą Lietuvoje, ieškoma jai realių orientyrų europinėje erdvėje, o vienas iš jų yra Bolonijos procesas. Tačiau pastarajame diskurse dažnai kyla klausimas, kiek Bolonijos proceso idėjų ir jame vartojamų sąvokų pasiekia dėstytoją, kuris ir turėtų užtikrinti šio proceso sėkmę visose Europos aukštojo mokslo institucijose? Galima būtų drąsiai tvirtinti: labai nedaug, o Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinį personalą Bolonijos proceso ideologija paliečia tik tiek, kiek jos atspindžių lieka aukštąjį mokslą reguliuojančioje teisinėje bazėje. Tai reiškia, kad idėjos ir sąvokos jau būna interpretuotos nacionaliniame kontekste, gerokai „apvalytos“ nuo laisvos ir nepreskriptyvios (nenormatyvinės) Bolonijos dvasios ir pateikiamos kaip vienintelis teisingas kelias visoms institucijoms ir studijų sritims.

Anot Europos Komisijos mokslinių tyrimų komisaro F. Busquin‘o, „Pastangos sustiprinti ES mokslinių tyrimų sritį yra mūsų gyvenimo ir mirties klausimas“. Pagal ES Lisabonos strategiją, 2010 m. ES turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomikos sistema pasaulyje. Tai gali užtikrinti tik sparti kiekybinė ir kokybinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra (MTEP), kurios sudėtinė dalis yra aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas.

Mokslinės kompetencijos tobulinimo projektas MOKOM trejus metus buvo vykdomas Šiaulių universitete ir buvo skirtas šio Universiteto bei septynių kolegijų – Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Žemaitijos – dėstytojams. Dalyvavo ir įmonių darbuotojai. Projektas paremtas Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis.

Kas yra MOKOM? Ko gero, daugelis šiauliečių pasakys, jog tai mokslinės kompetencijos tobulinimo programa, vykdoma nuo 2005 m., o akronimas MOKOM sudarytas iš dviejų žodžių – mokslinė kompetencija – dalių. Giliau besidomintieji pasakys, kad projekto iniciatorius ir vykdytojas yra Šiaulių universitetas, o partneriai – septynios kolegijos: Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Žemaitijos. Jeigu Šiauliai būtų pajūrio miestas, galėtume pritaikyti vaizdingą palyginimą: Šiaulių universitetas tarsi linijinis kreiseris skrodžia bangas, o jį lydi septyni mažesni laivai – šauni eskadra. Vis dėlto Šiaulių miestui nebuvo lemta kurtis prie jūros, bet negi dėl tokios neteisybės reikėtų atsisakyti vaizdingos metaforos? Juolab, kad vaizduotė labai dažnai pasirodo esanti ne mažiau svarbi ir naudinga už žinias, kartais ir už praktišką protą. Albertas Einšteinas tvirtino: „Logika nuves tave nuo A iki B. Vaizduotė – visur.“

Dažnai mokslininkams ir plačiajai visuomenei glaudžiau bendradarbiauti labai kliudo siaura mokslinių tyrimų specializacija, tarpdisciplininio bendravimo stoka, mokslo institucijų uždarumas, patrauklios ir suprantamai pateiktos informacijos apie mokslinius tyrimus ir jų svarbą trūkumas. Todėl ir buvo sukurtas projektas Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė, kad bent iš dalies užpildytų šią spragą. Projektą vykdo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (TFAI ), Matematikos ir informatikos institutas (MII), Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumas ir Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS). Projektą remia Lietuvos Respublika. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas statybos mokslinių tyrimų ir inovacijos srityje – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto (vykdytojo) ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (projekto partneris) nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2008 m. vasario mėn. pagal ES struktūrinių fondų Lietuvos BPD 2.5 priemonę vykdomas projektas. Jis yra skirtas dėstytojams, doktorantams, įvairių su statybos mokslu ir tyrimais susijusių institucijų darbuotojams, norintiems įgyti naujų gebėjimų savo veiklos srityje, siekiantiems tuos gebėjimus didinti. Įgytos tarptautinio lygio mokslinės žinios bus taikomos rengiant statybos srities kvalifikuotus specialistus, gebančius savo veikloje pritaikyti inovacijas.

Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas statybos mokslinių tyrimų ir inovacijos srityje – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto (vykdytojo) ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (projekto partneris) nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2008 m. vasario mėn. pagal ES struktūrinių fondų Lietuvos BPD 2.5 priemonę vykdomas projektas. Jis skirtas dėstytojams, doktorantams, įvairių su statybos mokslu ir tyrimais susijusių institucijų darbuotojams, norintiems įgyti naujų gebėjimų savo veiklos srityje, siekiantiems tuos gebėjimus didinti. Įgytos tarptautinio lygio mokslinės žinios bus taikomos rengiant statybos srities kvalifikuotus specialistus, gebančius savo veikloje pritaikyti inovacijas.

Puslaidininkių fizikos institute surengtas seminaras pagal 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-ojo prioriteto (Žmogiškųjų išteklių plėtra) 5-osios priemonės (Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje) projektą, kuriuo buvo siekiama parengti nanotechnologijų ir elektronikos aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje studiją. Projektą vykdė dvi institucijos: Puslaidininkių fizikos institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Seminaro eiga buvo transliuojama kompiuteriniais tinklais į VGTU Architektūros fakultete esančią Nuotolinio mokymo centro vaizdo konferencijų salę, o taip pat atskirame interneto tinklalapyje, tad seminare skaitytų pranešimų galėjo klausytis studentai, dėstytojai ir kitų Lietuvos mokslo institucijų šios srities specialistai.