Europos Sąjunga

Puslaidininkių fizikos institute surengtas seminaras pagal 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-ojo prioriteto (Žmogiškųjų išteklių plėtra) 5-osios priemonės (Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje) projektą, kuriuo buvo siekiama parengti nanotechnologijų ir elektronikos aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje studiją. Projektą vykdė dvi institucijos: Puslaidininkių fizikos institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Seminaro eiga buvo transliuojama kompiuteriniais tinklais į VGTU Architektūros fakultete esančią Nuotolinio mokymo centro vaizdo konferencijų salę, o taip pat atskirame interneto tinklalapyje, tad seminare skaitytų pranešimų galėjo klausytis studentai, dėstytojai ir kitų Lietuvos mokslo institucijų šios srities specialistai.

Spalio 17 d. viešbučio Novotel Vilnius konferencijų salėje Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra organizavo informacinę dieną „Eurostars“ programa – naujos finansinės galimybės inovacijoms kurti. Jos metu buvo pristatyta nauja programa Eurostars, skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), atliekančioms mokslinius tyrimus. Tai įmonės, moksliniams tyrimams skiriančios 10 ar daugiau procentų savo apyvartinių lėšų arba tiek pat procentų darbuotojų vykdo mokslinę veiklą. Tokios mažos ir vidutinės įmonės gali būti Eurostars projektų koordinatorės, o mokslo institucijos ir kitos įmonės gali dalyvauti programos projektuose kaip partnerės. Naująją iniciatyvą Eurostars pasiūlė Europos Komisija kartu su Eureka programos valstybėmis narėmis.

Socialinė parama ir stipendijų bei paskolų sistema yra puikiai išplėtotos Šiaurės Europos šalyse, kur socialinės garantijos suteikiamos visiems šalies studentams nepriklausomai nuo jų tėvų pajamų. Austrijoje, Ispanijoje, Airijoje, Latvijoje ir Portugalijoje valstybė skiria studentams visišką paramą. Olandijoje 60 proc. studentų, o Suomijoje 66 proc. studentų gauna valstybės pagalbą. Kitoje Europos dalyje socialinės paramos sistema sunkiai įgyvendinama. Pavyzdžiui, Italijoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos valstybių, tokia sistema neegzistuoja. Vakarų Europos šalyse valstybės parama studentams labai priklauso nuo tėvų pajamų, ir todėl ši parama prieinama tik nedidelei studentų daliai. Pavyzdžiui, Austrijoje 39 proc. studentų savo finansinę padėtį vertina kaip labai gerą ir 26 proc. kaip labai blogą.

Su Lietuvos mokslo tarybos pirmininku prof. habil. dr. Eugenijumi Butkumi kalbamės apie siūlomą mokslinių tyrimų politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti 2008-aisiais metais. Programinio konkursinio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo pasiūlymus bei rekomendacijas vykdant bendrą Lietuvos mokslo tarybos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijų Europos Sąjungos Struktūrinių fondų projektą* parengė UAB Europarama ir The CIRCA Group Europe Ltd. Prieš tai rengėjai išnagrinėjo ir atliko 15 Europos šalių mokslo finansavimo modelių analizę bei 5 šalių (Airijos, Danijos, Italijos, Nyderlandų ir Suomijos) detalią analizę. Išleisti analizei, perspektyvoms ir pasiūlymams bei rekomendacijoms skirti leidinukai.

Formuojant Europos žinių visuomenę, Lisabonos strategijos ir Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimas Europoje atlieka vis svarbesnį vaidmenį, aukštajam mokslui teikiama vis daugiau dėmesio. Bolonijos deklaracijoje, pasirašytoje 1999 m., pažymėta, kad svarbiausias Bolonijos proceso tikslas – pagal galimybes maksimaliai sinchronizuoti aukštąjį mokslą Europoje. Siekiant suformuoti vieningą aukštojo mokslo erdvę, reikia ne tik studijų sistemos pokyčių. Būtina įveikti barjerus, kylančius dėl skirtingų socialinių bei ekonominių sąlygų Bolonijos procese dalyvaujančiose šalyse. Norint pasiekti Bolonijos proceso tikslus, reikia daug dėmesio skirti socialiniam lygmeniui, nes jis daro didelę įtaką studijų kokybei. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, priimtoje 2005 m. lapkričio 22 d., įvardytos priemonės, kuriomis siekiama didinti aukštojo mokslo veiksmingumą.

Naujųjų informacinių technologijų panaudojimas kultūros paveldo turiniui pateikti

Preliminari seminaro dienotvarkė:

Spalio 29–30 d., 10–14 val., pranešėjas Gediminas Navickas, MII doktorantas, „Efektyvus kultūros paveldo pateikimas skaitmeninėje erdvėje“ paskaitų ir pratybų temos:

1 tema: Skaitmeninių failų apdorojimas ir pateikimo internete būdai;
2 tema: Garso įrašų tvarkymas ir pateikimas skaitmeninėje erdvėje;
3 tema: Vaizdo įrašų tvarkymas ir pateikimas skaitmeninėje erdvėje;
4 tema: Panoraminės nuotraukos, jų apdorojimo būdai;
5 tema: Mobilios prieigos panaudojimo galimybės ir metodai.

Spalio 31 d. 10–14 val., pranešėjas Thomas Aigner (Austrija) „Advances of Multimedia Technologies in Europe“ (Multimedijos technologijų pažanga Europoje, paskaitos vyks anglų kalba):

1 tema: Naujausiųjų IT taikymo kultūros paveldui tendencijos ir problemos;
2 tema: Metodų, taikomų senosioms paveldo saugykloms tvarkyti Europoje, apžvalga ir patirtis kuriant skaitmeninę saugyklą MonasteriumNet – a Virtual Archive of Central European Monasteries and Dioceses http://www.monasterium.net/en/index.html;

Konsultacijos konkrečiais klausimais, kylančiais kuriant ir tvarkant skaitmenines saugyklas.

Seminaras vyksta pagal ESF projekto „Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ programą. Norinčiuosius dalyvauti maloniai prašome iki spalio 22 d. registruotis el. paštu nerute@ktl.mii.lt, nes vietų skaičius ribotas.

„MokslasPlius“ Multimedijos grupės
projekto vadovė dr. Nerutė Kligienė,
Matematikos ir informatikos institutas,
d. tel. (8 ~ 5) 266 0386

Europos dienos proga gegužės 9 d. trylika Nobelio premijos laureatų buvo pakviesti į Europos Parlamentą. Tarp jų buvo ir Reinhardas Seltenas, 2005 m. Lietuvoje vykusio jubiliejinio 90-ojo Esperanto kongreso dalyvis ir 4-ojo Nitobės kalbų simpoziumo, vykusio Lietuvos Respublikos Seime, svečias. Europos Parlamento pirmininkas Petas Koksas (Pat Cox) jį pristatė kaip esperantininką, ne tik kaip Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatą. Galbūt todėl R. Seltenas savo prakalboje iškėlė klausimą apie kalbines problemas ir Lietuvos etninėse žemėse prieš 120 metų gimusią tarptautinę (Lingvo internacia) kalbą.

Š. m. sausio 1-ąją prasidėjo Europos Sąjungos Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programa (toliau – 7 BP), kuri tęsis septynerius metus. Lietuvoje 7 BP atidarymo konferencija surengta vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų didžiojoje salėje. Renginio organizatoriai – Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra ir LR Švietimo ir mokslo ministerija. Renginio globėjas – LR Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.Konferenciją atidarė Europos Komisijos mokslo ir mokslinių tyrimų komisaras Janezas Potočnikas, pranešimus skaitė Europos Komisijos mokslinių tyrimų direktorato atstovė.

Vilniuje Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva surengtoje ir Europos Komisijos remiamoje konferencijoje Kokių sprendimų reikia, kad Lietuva Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2007–2013 metais panaudotų veiksmingai? buvo aptarti Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo principai ir kriterijai, prioritetai, numatyti ir siekiamos plėtros rezultatai.

Eurydice – Europos švietimo informacijos tinklo – tinklalapyje www.eurydice.org  pasirodė naujas Europos švietimo glosarijus (aiškinamasis žodynas), skirtas aukštųjų mokyklų veiklos valstybinio reguliavimo ir koordinavimo institucijoms, aukštųjų mokyklų savivaldos institucijoms, ekspertinėms institucijoms strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais (European Glossary on education. Decision-making, advisory, operational and regulatory bodies in higher education).