Asmenybės

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras SAULIUS RAZMA švenčia septyniasdešimtąjį gimtadienį. Jubiliejų pasitiko būdamas žvalus, energingas, intensyviai bendraudamas su specialybės ir grožinės literatūros knyga.

Su Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorijos tyrinėtoju prof. Domu Kaunu toliau kalbame apie visuomenės ir kultūros veikėją, poetą ir poliglotą Jurgį Zauerveiną (Georg Sauerwein, 1831–1904).

Sausio 30 dieną netekome Viktoro Aleknos (1915 03 19 Pašlynio kaime, Raseinių r. – 2008 01 30 Vilniuje) – literatūros tyrinėtojo, prozininko, poeto ir publicisto, nepaprastai gyvybingo ir visuomeniškai aktyvaus žmogaus. Daugybėje literatūrai ir kultūrai reikšmingų renginių matydavome šį vydūniškos išvaizdos garbų senolį, kaip ištikimą tautos atminties sergėtoją, ryšininką su seniai į kitus pasaulius iškeliavusiais lietuvių literatūros didžiaisiais. Tyrinėdamas jų gyvenimą ir kūrybą Viktoras Alekna yra pastatęs ne vieną paminklą, iš kurių iškiliausias tenka Salomėjai Nėriai. Išgirtai, išpeiktai, išgarbintai ir išliaupsintai, ne ką mažiau pasmerktai ir paniekintai poetei, kurios gyvenimui ir kūrybai Viktoras Alekna skyrė tiek laiko, jėgų, išmanymo, begalinės kantrybės, kaip tikriausiai joks kitas lietuvių literatūros tyrinėtojas.

Profesorės Elenos Moncevičiūtės-Eringienės gyvenime praėjusieji 2007-ieji metai buvo labai reikšmingi. Profesorės 80-metis buvo gražiai paminėtas jos „gimtajame“ Vilniaus universiteto Onkologijos institute, dvi mokslininkei skirtos parodos surengtos Vilniaus universiteto ir Medicinos bibliotekose. Taigi dėmesio, gražių žodžių ir linkėjimų pakako, bet įtariu , kad visa tai profesorė mielai paaukotų už vieną vienintelį kitą jos gyvenime svarbų įvykį: jos sutuoktinio, žymaus mokslininko profesoriaus Kazio Ėringio* (1921 04 16–2006 11 21) mirties metinių dienai – lapkričio 21-ajai – pasirodė solidus veikalas Profesorius Kazys Ėringis. Knygos sudarytojai prof. Elena Moncevičiūtė-Eringienė ir dr. Algimantas Liekis. Tai 63-ioji serijos Lietuvos mokslas knyga, kurią parengė VĮ Mokslotyros institutas.

Su Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorijos tyrinėtoju prof. Domu Kaunu toliau einame visuomenės ir kultūros veikėjo, poeto ir poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein, 1831–1904) gyvenimo ir kūrybos keliais, nevengdami prisiminti ir šios išties išskirtinės asmenybės žmogiškųjų silpnybių, kurios juk būdingos net ir šio pasaulio didiesiems.

Tęsiame pašnekesį su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vedėju prof. habil. dr. Jonu Remigijumi NAUJALIU, buvusiu fakulteto dekanu (1994–2004 m.), šio universiteto senato pirmininko pavaduotoju, Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, ir jo buvusiu doktorantu bei disertantu, o dabar Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktoriumi dr. Audriumi SKRIDAILA. Mūsų pašnekovai diskutuoja apie aktualias studijų problemas, studentų motyvacijos svarbą. Visa tai svarbu ir numatomos aukštojo mokslo reformos požiūriu.

Mažosios Lietuvos knygos ir to krašto kultūros istorijos tyrinėtojas prof. Domas Kaunas toliau bendrauja su Mokslo Lietuva, nagrinėdamas Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein, 1831–1904) gyvenimo ir kūrybos kelius bei vingius.

2006 m. minėjome Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein, 1831–1904) 175-ąsias gimimo metines, 2007 m. – Hermano Zudermano (Hermann Sudermann, 1857–1928) 150-ąsias, šiemet sukanka 80 metų nuo Zudermano mirties. Abu biografiniais ir kūrybiniais ryšiais susiję su Mažąja Lietuva. Knieti pasakyti, kad abu įsipynę, o gal ir gerokai įaugę į lietuviškąją kultūrą, bet tai gal būtų per drąsus pasakymas. Kai iš 60 studentų tik trys ar keturi žino, kad J. Zauerveinas yra Mažosios Lietuvos himno Lietuvninkai mes esam gimę, faktiškai antrojo Lietuvos himno autorius, tai galima ir suabejoti. Įaugę tiek, kiek jų kūrybos ir asmenybių buvimą jaučiame savyje, kiek matome dabartinės Lietuvos mokslo ir kultūros kraštovaizdyje.

Publicistas, tarptautininkas Vilius Bražėnas galėtų būti puikus pavyzdys, kaip galima suderinti gilų tautiškumą su pilietiškumu, plačiu pilietiniu požiūriu į daugelį mūsų gyvenimo įvykių.

Pretekstas šiam pokalbiui lyg ir akivaizdus: prof. habil. dr. Jonui Remigijui Naujaliui sausio 1 d. sukako 60 metų. Gera proga pagerbti ilgametį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekaną (1994–2004 m.), žinomą botaniką, šiuo metu vadovaujantį Botanikos ir genetikos katedrai. Dar pridursime, kad profesorius yra Vilniaus universiteto Senato pirmininko pavaduotojas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Taigi sveikiname profesorių su gimtadieniu ir jubiliejumi.