MOKSLASplius.lt

Asmenybės

Lietuvišką žodį iškėlęs į vėliavos aukštį

 Sausio 4-ąją Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui profesoriui Zigmui Zinkevičiui sukako 85-eri, bet iš kasmet pasirodančių vis naujų iškilaus kalbininko knygų nepasakytum, kad autoriui jau gerokas metelių kaupas. Darbingam, kūrybingam ir darbščiam žmogui metai ne kliūtis. Dar vienas akivaizdus patvirtinimas, kad ypač humanitariniuose moksluose vyresnioji karta tikrai turi ką pasakyti. Ir pasako. Stebina Profesoriaus gilus visuomeniškumo jausmas, tūnantis ne kažkur giliai užslėptas, saugomas kaip neliečiama šventenybė, bet kaskart prasiveržiantis vis naujais darbais.

daugiau

Pasitinkant inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio jubiliejų

 Kovo 10 dieną minėsime pasaulinio garso tiltų statytojo ir geležinkelių tiesėjo, mūsų kraštiečio Stanislovo Kerbedžio 200-ąsias gimimo metines.

Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijoje prie Labos upelio yra buvusio dvaro sodyba, kuri įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Vadina ją Naudvario dvaru. Žinoma, kad šis dvaras buvo jau XVIII amžiuje, o nuo šio amžiaus pabaigos dvarą valdė Kerbedžiai. Naudvario šeimininko Valerijono šeimoje 1810 m. kovo 10 d. gimė būsimoji garsenybė – Stanislovas Kerbedis.

daugiau

Antanas Stancevičius Lietuvos mokslo taryboje

 Esu vienas iš tų laimingųjų, kuriam buvo lemta ištisus šešis dešimtmečius būti arti Profesoriaus.

Neteko būti jo studentu. Kai jis, jaunas agronomas, po ketverių metų labai sudėtingo darbo gamyboje pradėjo savo pedagogo kelią Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) Botanikos katedroje, mano, trečiakursio studento, botanikos studijos buvo jau praeityje. Vėliau, kai jis dirbo Žemdirbystės katedroje, o mane prof. Petras Vasinauskas ilgiems metams „pasmerkė“ tyrėjo darbui Dotnuvoje, nuolat teko bendrauti ir bendradarbiauti, suvedė ir darbas Lietuvos mokslo taryboje.

daugiau

Akademikas Pranciškus Baltrus Šivickis ir Lietuvos kino istorija

 Straipsnio pavadinimas tikriausiai daug kam pasirodys šiek tiek keistas, ypač tiems skaitytojams, kuriems Pranciškus Baltrus Šivickis žinomas tik kaip žymiausias XX a. Lietuvos biologas. Kuo čia dėta Lietuvos kino istorija? Jei jau P. Šivickis, turėtų būti Lietuvos mokslo istorija. Be abejo, ryškiausi jo pėdsakai palikti Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) mokslo istorijoje. Tačiau didelės asmenybės dažnai peržengia vieno žanro ribas; peržengė jas ir P. Šivickis. Buvo labai plataus akiračio biologas, daugelio biologijos sričių pradininkas ir puoselėtojas Lietuvoje, taip pat viskuo besidomintis inteligentas.

daugiau

Lietuvišką žodį iškėlęs į vėliavos aukštį

 Profesorius Zigmas Zinkevičius yra ta Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomeninio gyvenimo asmenybė, kuri tarsi paneigia įprastus laiko tėkmės ir kitokius dėsnius. Sausio 4-ąją profesoriui sukako 85-eri, bet per pastaruosius penkerius metus profesoriaus parašytų ir išleistų knygų virtinė sudaro labai įspūdingą vaizdą. Tarp jų ir Lietuvių asmenvardžiai – pamatinis vardažodžių tyrinėjimų veikalas, pasirodęs tik 2009 metais, bet kuriam lemtas ilgas gyvenimas.

daugiau

Sistemos auka ar laimės kūdikis?

 2009-ieji prasidėjo ir baigėsi Jurginiu – ryški asmenybė reikalavo išskirtinio dėmesio. Susidomėjimą Juozo Jurginio (1909 m. Vikonyse, Anykščių r. –1994 m. Vilniuje), istoriko ir istorijos mokslo populiarintojo asmenybe paskatino šimtosios jo gimimo metinės, kurios sutapo ir su Lietuvos vardo paminėjimo istorijoje tūkstantmečiu. Tokie sutapimai nei iš šio, nei iš to iš Dangaus nenukrenta – tai Lemties pirštas.

daugiau

Baltasis šviesoraščio metraštininkas,arba Penki vakarai su Bernardu

 Iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje veikė 15 bažnyčių, per karą dauguma sugriautos. Išlikusios sovietų paverstos dirbtuvėmis ir sandėliais. Net ir kadais stovėję statiniai nušluoti per Antrąjį pasaulinį karą nedingo be pėdsako, paliko žymę jei ne dabartiniame miesto žemėlapyje, tai bent miestui neabejingų žmonių atmintyje, senose nuotraukose ir atvirukuose.

daugiau

Džiugina dainų skambesys

 Mane, profesionalią muzikę, domina naujai kuriamos dainos. Juozo Elekšio šešioliktoje knygoje Kas, mergaite, tau dainuos? vėl pateikiamas pluoštas jo žodžiams sukurtų dainų. Su Juozu bendrauju dažnai – mokytojų namų didžiojoje salėje dalyvavau koncerte, kur pristatytos dvi knygos: Jurgio Gaižausko ir Juozo Elekšio Metai bei Jurgio Gaižausko, Juozo Elekšio, Sonatos Tamašauskaitės ir Ipolito Petrošiaus Iliuzijų valtelė. Atlikau keletą dainų, kurias vokaliniam ciklui Metai sukūrė Jurgis Gaižauskas.

daugiau

Baltasis šviesoraščio metraštininkas, arba Penki vakarai su Bernardu

 Skulptoriai Antiniai – tėvas ir sūnus, abu Robertai, – Bernardo fotografuoti jūroje, kai Klaipėdoje norėta statyti Neringai paminklą. Tada ir buvo sumanyta iškyla laivu į jūrą, kad būtų galima įvertinti, kaip turėtų atrodyti milžiniška Neringos statula.
Tėvas Antinis labai bijojo, kad jo berniūkštis Robertukas neiškristų iš laivo į jūrą. Be galo išgyveno, kai sūnus prieidavo arčiau laivo borto. Vis protino: „Ką tu galvoji? Ką aš veiksiu be tavęs sugrįžęs į Kauną? Taigi tu man padedi skulptūras daryti.“

daugiau

Baltasis šviesoraščio metraštininkas, arba Penki vakarai su Bernardu

 Bernardo prisiminimuose nemaža tiesos, kuri sunkiai prasiverždavo pro to meto cenzūros sietus. Kad ir toks pasakojimas.
1969 m. Lietuvos telegramų agentūra ELTA minėjo savo veiklos 50-metį. Šventėje lankėsi ir buvęs ELTA direktorius akad. Kostas Korsakas. Jis papasakojo, kaip 1940 m. buvo paskirtas ELTA direktoriumi vietoj ligi tol šiai agentūrai vadovavusio Valentino Gustainio. Didžiausią įspūdį visiems paliko prisiminimas, kaip K. Korsakas pirmą kartą apsilankė TASS’o būstinėje Maskvoje. Į Maskvą K. Korsakas vyko prieš TSRS Aukščiausiosios Tarybos Septintąją nepaprastąją sesiją, taigi TASS’o vadovybės buvo sutiktas kaip užsienio šalies spaudos agentūros vadovas. K. Korsakui buvo parodyta derama pagarba, jis priimtas aukštu lygiu.

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu