Asmenybės

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute bei Etninės kultūros globos taryboje balandžio 17 d. surengti Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai, skirti tautosakininko, etnologo, baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojo prof. Norberto Vėliaus 70-osioms gimimo metinėms paminėti.

Antano Poškos auditorijos atidarymas Vilniaus pedagoginiame universitete – reikšmingas Lietuvos mokslinio ir kultūrinio gyvenimo įvykis. Kartu tai puiki galimybė ne tik prisiminti renginį, bet ir apmąstyti kai kuriuos mokslininko, rašytojo, vertėjo, keliautojo, esperantininko, tikro erudito ir hipotezių kūrėjo turiningo gyvenimo etapus.

Apie tai kalbamės su keliautoju alpinistu Vladu Vitkausku, dalyvavusiu Vilniaus pedagoginiame universitete atidarant Antano Poškos auditoriją.

Žymus botanikas, pasaulyje pagarsėjęs orchidėjų, gegužraibių ir kitų egzotiškų augalų tyrinėtojas Juozapas Varševičius (Josef Ritter von Rawicz Warszewicz, 1812–1866 12 29) gimė Vilniuje, dalyvavo 1831 m. sukilime prieš carinę Rusiją, ir jau vien šių dviejų faktų pakaktų, kad jį laikytume savu ir ypač tyrinėtinu.
Literatūra apie Juozapą Varševičių daugiausia rašyta lenkų kalba, tad tuose rašiniuose nerandame apie kokius nors jo sentimentus Vilniui ar Lietuvai. Be to, jis dirbo Krokuvos Jogailaičių universiteto botanikos sode ir jo darbavimosi metais šis sodas iš vidutinio pagal augintas augalų rūšis tapo vienu turtingiausių botanikos sodų Lenkijoje. Tad netenka stebėtis, kad šio botaniko atmintis Lenkijoje labai gerbiama ir vertinama. Kitaip kaip lenku jis ir nevadinamas, bet tuo nereikia stebėtis.

O juk turėjome lietuvišką raštą ant beržo tošies... Ir jeigu kas nepatikliai kraipys galvą, tegul prisimena Antano Poškos (1903–1992) šaukinius pasauliui iš Komijos lagerių. Išbadėjęs, išsekęs ir tikriausiai galvodamas, kad visa, kas šiame pasaulyje turi pradžią, turi ir pabaigą, labiausiai negalėjo susitaikyti su nežinomybe, galinčią praryti dar vieną tremties auką. Siekdamas pasipriešinti šiai egzistavimo beprasmybei ant beržo tošių užrašinėjo savo mintis. Tai buvo ne likimo pasmerktojo, bet dvasios galingojo jausmai ir mintys apie laiką, amžinybę ir žmogaus pašaukimą. Daug mačiusio, daugybę kraštų apkeliavusio, su įvairių tautų žmonėmis bendravusio žmogaus mintys, kažkokiu paslaptingu, mažai tikėtinu būdu įgijusios net ir poetinės išraiškos formą.

Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorijos tyrinėtojas prof. Domas Kaunas toliau padeda mums gilintis į visuomenės ir kultūros veikėjo, poeto ir poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein, 1831–1904) veiklą bei kūrybą. Šįkart išsamiau apsistosime ties jo poema Nemunyčiai, prisiminsime kaip šis kūrinys skynėsi kelią į knygą Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio bei kitus dalykus.

Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorijos tyrinėtojas prof. Domas Kaunas toliau padeda mums gilintis į visuomenės ir kultūros veikėjo, poeto ir poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein, 1831–1904) veiklą bei kūrybą. Šįkart prisiminsime šios išskirtinės asmenybės bent kai kuriuos draugus ir bičiulius.

Su profesore Elena Moncevičiūte-Eringiene kalbamės apie jai ir jos šeimai tekusius išgyvenimus, kai jos vyras, žinomas mokslininkas, kraštovaizdžio ekologijos atstovas profesorius Kazys Ėringis, nepritapęs prie sovietinio gyvenimo realybės, 1981 m. liepos 23 d. Seišelių salose pasitraukė iš mokslinių tyrimų laivo Akademik Vernadskij ir paprašė JAV politinio prieglobsčio.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras SAULIUS RAZMA švenčia septyniasdešimtąjį gimtadienį. Jubiliejų pasitiko būdamas žvalus, energingas, intensyviai bendraudamas su specialybės ir grožinės literatūros knyga.

Su Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorijos tyrinėtoju prof. Domu Kaunu toliau kalbame apie visuomenės ir kultūros veikėją, poetą ir poliglotą Jurgį Zauerveiną (Georg Sauerwein, 1831–1904).