Atmintis

Birželio 2 dieną Lenkų kultūros namuose Vilniuje buvo atidaryta paroda „Tiesa ir atminimas – Katynės tragedija“. Vilniečiai ją galės lankyti visą mėnesį. Parodą sudaro 3 dalys, kuriose apžvelgiama Lenkijos istorija nuo nepriklausomybės atgavimo, žlugus Rusijos imperijai, iki 1939 08 23 pasirašyto Ribentropo–Molotovo pakto. Stenduose eksponuojamos ir nuotraukos, kurios iliustruoja NKVD nusikaltimus prieš Lenkijos kariškius.

 Iš Prahos per pačius karščius mus pasiekė skaudi žinia, kad po ilgos ir sunkios ligos šį pasaulį ankstų birželio šeštosios rytmetį paliko iškiliausia lietuvių literatūros vertėja į čekų kalbą, mūsų šalies istorijos, kultūros, literatūros propaguotoja Čekijos Respublikoje (ilgą laiką, iki 1993 m, Čekoslovakijoje), Lietuvos mylėtoja, visų ją pažinojusių Bičiulė Mgr. Alena Vlčková. Elenutė, kaip ne vienas ją švelniai vadino… 1996 m. liepos 2 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento įsaku ji buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (Riterio Kryžiumi).

Gegužės 5–6 d. Vilniaus universitete vyko žymaus Lietuvos gamtininko, botaniko profesoriaus Stanislovo Bonifaco Jundzilo (1761–1847) gimimo 250-osioms metinėms skirta tarptautinė konferencija „Gamtos mokslai XIX a. pradžioje, jų raida ir sąsajos su šiandiena“. Dalyvavo pranešėjai iš Lenkijos, Švedijos, Austrijos, suprantama, ir Lietuvos. Neatvykus Baltarusijos mokslininkams, konferencijos programa buvo sutrumpinta, antrą dieną pasitenkinta tik ekskursija po Vilniaus senamiestį ir Sereikiškių parką. Taip pat aplankytos Vilniaus Bernardinų kapinės, kur palaidoti profesoriai S. B. Jundzilas ir Juozapas Jundzilas (1794–1877).

Skaitau antrą pataisytą knygos „Dramatiškos biografijos“ leidimą (leidykla „Mintis“, 2007). Autorius – Rokas Subačius, kurio pavardės nėra nei jokiame informaciniame žinyne, nei enciklopedijoje. Tai knyga, leidžianti autoriui savo subjektyvias mintis pateikti kaip neginčijamus faktus. Užkliuvo skyrius pavadinimu „Juozas Ambrazevičius-Brazaitis Laikinosios vyriausybės laikinasis vadovas“ (99–113 p.).

Su dailininku Kęstučiu Ramonu susipažinome vienoje iš Vilniaus dailininkų klubo „Plekšnė“ kasmetinių ataskaitinių šio klubo dailininkų parodų, organizuotoje Šv. Jonų galerijoje. Tarp daugybės šio klubo dailininkų darbų savo spalvomis, jų žaismu išsiskyrė iš tolo šviečiantis Kęstučio Ramono paveikslas „Vertikalė“. Stovėjau prie to paveikslo ir galvojau: ką ši „Vertikalė“ reiškia? Tą patį, ką ir J. Biliūno „Laimės žiburys“, ar M. K. Čiurlionio „Pasaka“? O gal Viktorijos Daujotytės „Kalną“? Kodėl tada „Vertikalė?“. Ar taip lengviau kopti į ją, realizuojant savo Gyvenimo Legendą?

2011 m. kovo 25 d. Signatarų namuose vyko 1831-ųjų metų sukilimo 180-ųjų metinių paminėjimas, kurį inicijavo Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, istorijos mokslų magistras bajoras Žilvinas Radavičius ir Jungtinių tautų organizacijos Lietuvos asociacijos direktorė bajoraitė Jūratė Landsbergytė.

1924 03 03 Kretingos apskrities Endriejavo valsčiaus Auksorų kaimo ūkininkų Izabelės ir Antano Ruškių šeimoje gimė penktas vaikas. Pakrikštytas Antano vardu, pagrandukas, nuo mažens garsėjo žvitrumu ir išmonėmis. Ne veltui mažąjį vijurką kaimynai praminė „Ruškio šermuonėliu“. Tačiau beprasmiškoms šėlionėms nebuvo laiko. Dėl tėvelių, ypač motinos, rūpestingumo visi vaikai nuo mažens buvo pratinami prie darbo, mokomi visa širdimi mylėti Dievą ir Tėvynę.

Istorijos vingiuose ieškant to, kas sieja tokio skirtingo likimo šalis kaip Lietuva ir Šveicarija, žvilgsnį patraukia Gabrieliaus Narutavičiaus asmenybė. 1865 m. Telšiuose gimęs bajorų kilmės žemaičio apskrities teisejo bei dvarininko ir kilmingos lenkės sūnus, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybes akto signataro Stanislavo Narutavičiaus brolis, didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Šveicarijoje. Jis – vandens jėgainių statybos ir elektrifikacijos Šveicarijoje pradininkas.

Vilniuje, ant namo Alberto Goštauto ir Jakšto gatvių sankirtoje, paminint gimimo 85 metines, atidengta atminimo lenta profesoriui Jonui Čeponiui (1926 04 02–2003 01 07). Profesorius buvo labai kuklus ir paprastas žmogus.

Artėja 2014-ieji – jubilieji­niai metai, kai sukanka 300 metų nuo grožinės latvių literatūros pradininko Gothardo Frydricho Stenderio gimimo. Tais pačiais metais sukanka 300 metų, kai Lazdynėliuose (dabartinėje Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje) gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, poetas, liuteronų kunigas Kristijonas Donelaitis. Gal būtų tikslinga 2014 metais ir Lietuvoje, ir Latvijoje, taip pat ir Prūsijoje, Kristijono Donelaičio gimtinėje, ir gyventose vietose surengti paminėjimo renginius dviems iškiliems baltų tautų milžinams – Kristijonui Donelaičiui ir Gothardui Frydrichui Stenderiui?