Atmintis

XIX–XX a. pradžioje ukrainiečių literatūros žemyne iškilo trys viršukalnės, trys asmenybės – Tarasas Ševčenka (1814–1861), Ivanas Franko (1856–1916), Lesia Ukrainka (Larisos Kosač-Kvitkos slapyvardis, 1871–1913). Birutė Masionienė (1940–1996), įvardijusi juos viršukalnių ir gelmių poetais, pabrėžė jų reikšmę ir pasaulinės literatūros raidai. 1988 m. redakcinė komisija parengė ir išleido Pasaulinės literatūros bibliotekos 66 knygą, skirtą Tarasui Ševčenkai, Ivanui Franko ir Lesiai Ukrainkai. B. Masionienė parengė paaiškinimus ir parašė apžvalginį straipsnį „Viršukalnių ir gelmių poetai“.

Šių metų, vasario 11-osios dienos popietę į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų Audiencijų menę gausiai rinkosi kviestiniai svečiai: Lietuvos istorijos, knygos, spaudos, literatūros, kalbos ir kultūrinio paveldo mylėtojai bei puoselėtojai. Be vilniečių, į renginį atvyko delegacijos iš Kauno, Pakruojo, Elektrėnų, Šakių rajono bei kitų šalies vietovių. Tad renginiui dar neprasidėjus, LDK Valdovų rūmų renesansinė audiencijų salė jau buvo pilnut pilnutėlė svečių. Daug kam iš susirinkusiųjų dalyvių vien jau tai „paglostė širdį“, nes buvo matyti, kad šalyje, nepaisant Vyriausybės vykdomos prastos kultūros politikos, vis dar liko žmonių, kuriems skaitymas, knyga ir kultūra tebėra nepajudinamos ir pamatinės vertybės.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, kovo 10-ąją, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Kazio ir Gabrielės Varnelių dovana“. Eksponuojami senieji žemėlapiai ir retos knygos iš dailininko ir kolekcininko profesoriaus Kazio VARNELIO (1917–2010) rinkinių – visa tai, ko kasdien negalime pamatyti Kazio Varnelio namuose-muziejuje.

1991 metais pradėjęs dirbti Gamtos mokslų fakultete (Vilniaus universitete), kiekvieną antradienį vykusiuose posėdžiuose pažinau žmogų, kuris tuojau pat mane patraukė. Priežastį supratau gerokai vėliau, po to kai mudu su Vytautu Dvarecku (1928 09 20– 2005 07 10) tapome artimais bendražygiais ir draugais.

Gruodžio 23-iąją, Kūčių išvakarėse, Lietuvių kalbos institute prisiminimų renginiu ir paroda paminėtos kalbininko Kazio Ulvydo (1910 08 14 – 1996 03 16) šimtosios gimimo metinės. Dalyvavo gerokas būrys Lietuvos kalbininkų, daugelis iš jų buvo Kazio Ulvydo bendradarbiai, kiti, jaunesnieji, jo paskaitų klausėsi Vilniaus universitete (sunku patikėti, kad buvo ir Kauno universitete 1942–1949 m. K. Ulvydo skaitytų paskaitų dalyvių).

Pernai Lietuvoje minėtos Žalgirio mūšio 600-osios metinės buvo prisimintos ir JAV išeivijos lietuvių. Šią svarbią istorinę datą JAV gyvenantys lietuviai paminėjo įvairiai: minėjimais, mišiomis, parodomis, paskaitomis, vasaros švenčių metu organizuotomis mini mūšio inscenizacijomis, sporto šventėmis, susitikimais, parodomis, konferencijomis, išleistomis knygomis, įvykį įamžindami pašto ženkluose, plakatuose, atminimo medaliuose.

Tęsiame pašnekesį su Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadove, vyresniąja mokslo darbuotoja humanitarinių mokslų daktare Albina AUKSORIŪTE, Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms skirtos nacionalinės mokslinės konferencijos „Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas“ ir išvykos po atmintinas L. Ivinskio vietas Žemaitijoje organizatore.

Gruodžio 23-iąją, Kūčių išvakarėse, Lietuvių kalbos institute prisiminimų renginiu ir paroda paminėtos kalbininko Kazio Ulvydo (1910 08 14 – 1996 03 16) šimtosios gimimo metinės. Dalyvavo didelis būrys Lietuvos kalbininkų, daugelis iš jų buvo Kazio Ulvydo bendradarbiai, kiti, jaunesnieji, jo paskaitų klausęsi Vilniaus universitete. Sunku patikėti, kad buvo ir Kauno universitete 1942–1949 m. Ulvydo skaitytų paskaitų dalyvių.

Keliamas klausimas skaitytojui gali pasirodyti keistas ar gal net absurdiškas: ką tik minėjome didžiojo kalbininko 150-ąsias gimimo metines, tai negi nežinoma jo gimimo vieta...

Ar tikrai Kristijonu Donelaičiu niekados nesidomėjo skandinavai? Jeigu taip, tai ir Suomija – ne išimtis. Bet suomiai turi Donelaičio draugiją, kuri leidžia žurnalą „Donelaitis“. Tai iš kur šis netikėtumas?! O gal čia tolimos praeities aidas?!