MOKSLASplius.lt

Atmintis

Profesorius Ignas Končius – fizikas, etnologas, žemaitis (14)

 Birželio 6 d. dr. Algirdui Končiui (1915 06 06–2006 11 17) būtų sukakę 92-eji. Deja, jo pasveikinti jau nebegalėjome, nebent tik prisimindami redakcijoje kartu praleistas valandas, kurių metu ir gimė rašinių ciklas Profesorius Ignas Končius – fizikas, etnologas, žemaitis. Šis ciklas savaip užbaigė ir 2006 m. pasirodžiusią Igno Končiaus atsiminimų antrąją knygą „Mano eitasis kelias“*.

daugiau

In memoriam ENRIKAS JARONIS (1921–2007)

 Tai buvo liūdna kovo 17-osios diena. Tądien į Senąją Varėną atsisveikinti su kovo 15 d. mirusiu savo mokytoju doc. dr. Enriku Jaroniu iš visos Lietuvos suvažiavo jo mokiniai ir buvę bendradarbiai – ultragarsininkai. Visų jį pažinojusių atmintyje Enrikas Jaronis išliko kaip labai kuklus, pedagogo talentu apdovanotas, ypatingo pareigos jausmo humanistas.

daugiau

Pažymint Leono Sapiegos 450 metų sukaktį

 Gegužės pradžioje Taikomosios dailės muziejuje gražiu vakaru pažymėta įžymaus valstybininko ir mecenato kunigaikščio Leono Sapiegos (1557–1633) 450 metų gimimo sukaktis. Aptarti jo nuopelnai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) diplomatijai, teisinės sistemos įtvirtinimui, katalikų ir unitų bažnyčioms, muzikos ir dailės sklaidai valstybėje. Juos vertino profesoriai Irena Valikonytė, Stanislovas Lazutka, Jūratė Kiaupienė, habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, dr. Mindaugas Paknys. Vakarą vedė Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Jo metu skambėjo choro Schola Gregoriana Vilnensis ir vargonininko Balio Vaitkaus atliekama XVII a. muzika.

daugiau

Bohdano Jakimovičiaus knyga „Ivanas Franko – leidėjas: knygotyros bei šaltynotyros aspektai“

 Ivanas Franko (1856 08 27–1916 05 28) – žinomas ukrainiečių rašytojas, mokslininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, priklauso tam ypatingam negausių Ukrainos asmenybių ratui, apie kurių gyvenimą ir veiklą parašyta nemaža darbų. Tačiau iki šiol dar nepakankamai ištirtos jo plačios veiklos kryptys. Viena jų – I. Franko leidybinė veikla. Šį trūkumą užpildė Lvovo nacionalinės Ivano Franko mokslinės bibliotekos direktoriaus, istoriko dr. Bohdano Jakimovičiaus monografija Ivanas Franko – leidėjas: knygotyros bei šaltynotyros aspektai. 692 puslapių knyga pasirodė 2006 m. ir buvo skirta I. Franko 150-osioms gimimo metinėms.

daugiau

Varėna, Merkinė prisiminė akademiką

 Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenė gerbia ir saugo sostinės techniškos aukštosios mokyklos įkūrėjo akademiko Aleksandro Čyro atminimą. Jo vardu pavadinta moderni, šiuolaikiška mokomąja technika aprūpinta Fundamentinių mokslų fakulteto srautinė auditorija. Jau bene penkmetis, kai pažangiausi į statybinės mechanikos ir apskritai mechanikos sritį besigilinantys studentai gauna A. Čyro stipendiją. Universiteto vadovų rūpesčiu išleista Juozo Stražnicko monografija Akademikas Aleksandras Čyras. Gyvenimo spalvos.

daugiau

Non omnis moriar

 Minint dr. Algimanto Morkūno (gimė 1927 m. kovo 1 d. Želvoje, Ukmergės raj.; mirė 1983 m. balandžio 19 d. Kaune), buvusio Kauno botanikos sodo direktoriaus, plačios erudicijos farmacijos, biochemijos ir augalų fiziologijos mokslininko 80-ąjį gimtadienį, kurio jam neteko sulaukti, norime pasigėrėti jo 56 metų nueito kelio atkarpa.

daugiau

„Grynasis“ istorijos mokslas talkininkauja vokietininkams

 Klaipėdos lietuvininkų susiskaidymas ir didelės jų dalies pabrėžtinas atsiribojimas nuo lietuvių buvo labai paranki aplinkybė Klaipėdos krašto vokietininkams. Antra nepaprastai juos skatinanti ir drąsinanti aplinkybė buvo visapusiška ir veiksminga Vokietijos parama. Tiesa, Vokietijos vyriausybė Lietuvos atžvilgiu kurį laiką dėjosi geranoriška ir net palanki. Be jos neoficialaus pritarimo vargu ar Lietuva būtų rizikavusi organizuoti 1923 m. sausio akciją. Korektiškos buvo 1925 m. vasario 10 d. ir 1928 m. sausio 29 d. pasirašytos abiejų valstybių sutartys.

daugiau

Žurnalisto, knygų autoriaus, leidėjo ir visuomenininko Zeniaus Šilerio netekus

 Žurnalisto, knygų autoriaus, leidėjo ir visuomenininko Zeniaus Šilerio netekus

daugiau

Prieštaravimų palikimas Klaipėdos gyvenime po 1923 metų

 Palikę nuošalyje tuščią ginčą, kiek teisėtas buvo 1923 m. sausyje įvykdytas Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos Respublikos, be užuolankų ir išlygų norime pasakyti, kad šis aktas – tai didelė, istorinė jaunos valstybės pergalė kovoje dėl savo etnografinių sričių sujungimo. Ekonomiškai nepajėgi, kultūriškai atsilikusi Lietuvėlė, už savo nugaros turinti klastingą Lenkiją, jau aneksavusią trečdalį jos etnografinių–istorinių žemių ir neslepiančią kėslų šiaip ar taip pavergti ją visą, vis dėlto varžybose dėl Klaipėdos krašto, sumaniai naudodamasi susiklosčiusia Europoje politine padėtimi, privertė didžiąsias valstybes pripažinti Lietuvos teises į dešinįjį Nemuno krantą ir Klaipėdos miesto apylinkes.

daugiau

Per kalbą atėjo į lietuvių tautos širdį (3)

 Lietuvių kalbos institute buvo surengta atminimo valanda, skirta atsisveikinti su žymiu kalbininku baltistu, poetu ir vertėju profesoriumi Anatolijumi Nepokupnu (Anatolij Nepokupnij, 1932–2006 m.). Prisiminimais apie Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos A. Potebnios kalbotyros instituto skyriaus vedėją, šios Akademijos narį korespondentą, filologijos mokslų daktarą (kalbotyra), daugelio Lietuvoje vykusių kalbotyros konferencijų dalyvį ir savo kolegą dalijosi žymūs Lietuvos kalbininkai.

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu