MOKSLASplius.lt

Mokslo reforma

Permainų vėjuose

 Vasario 1-ąją Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas baigia pirmąjį ryžtingos reformos etapą, apie kurį garsiai ir net labai garsiai kalbama jau kone metai. Nelaukiama net rugsėjo 1-osios, t. y. datos, kai turėtų būti pradėta šalies aukštojo mokslo reforma. Sunku rasti labiau neapibrėžtą temą diskusijoms kaip aukštojo mokslo reformos. Vieni sakys, kad reformą atlikome, kai įsivedėme bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas, kiti – kad gyvename permanentinės reformos metą, o treti – kad reforma nė nepradėta, nes visa, kas vyko ligi šiol, tebuvo žaidimas, reformos imitacija. Bus ir tokių, kurie teigs, kad visas mūsų pastarųjų kone dviejų dešimtmečių gyvenimas – tai totalinių reformų laikotarpis, kuris ir toliau tęsis, nes visas mūsų gyvenimas – nesibaigianti reforma.

daugiau

Ar ten eina Cezaris (2)

 Toliau kalbamės su prof. Palmira Jucevičiene, Kauno technologijos universiteto Edukologijos studijų instituto direktore, Ugdymo sistemų katedros vedėja.

daugiau

Aukštojo mokslo tarptautiškumas ir Lietuvos teisinė bazė (2)

Kiekviena šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti švietimo sistemos patikimumą ir studijų kokybę. Kita vertus, visada kyla klausimas, kur yra ta riba, skirianti valstybės diktatūrą ir, anot Europos Komisijos, mikrovadybą akademiniais klausimais bei akademinių laisvių užtikrinimą.

Studijų krypčių reglamentai – tai gidas kuriant studijų programas. Bet prisiminkime 9 Aukštojo mokslo įstatymo straipsnį. Programą galima registruoti tada, kai bus laikomasi „gido“ nurodymų. Išties skaitant reglamentus nekyla abejonių, kad tų vadinamųjų akademinių laisvių kuriant studijų programas lieka tiek nedaug, jog apie jas neverta nė kalbėti. Panašu, kad norint parašyti programą kokiai nors jau reglamentuotai krypčiai, net nebūtina turėti tos srities išsilavinimo, nes reglamentuojama viskas: nuo dalykų blokų apimties kreditais iki dėstomų temų, ir net apibrėžiamas minimalus auditorinių valandų skaičius pagrindų dalykų bloke. Įdomiausia, kad pagrindinis visų reglamentų tikslas yra ugdyti kūrybingas asmenybes. Bet ar gali suvaržyta, nekūrybinga aplinka bei profesūra, priversta laikytis griežtų nuorodų, išugdyti asmenybes, o ką jau kalbėti apie kūrybą? Žinoma, reglamentai leidžia lengvai ir gana greitai vertinti programas, bet jie neleidžia universitetams lanksčiai ir veiksmingai reaguoti į aplinkos veiksnius. Tai greičiau tramdomieji marškiniai, leidžiantys valstybei kontroliuoti studijas, o ne ribos struktūra, skatinanti akademinio personalo kūrybingumą ir atsakomybę.

daugiau

Kai iš kūno išplėšiama siela, arba kodėl humanitarams taikomi gamtos mokslų kriterijai

 Šalyje besikaupiantis nepasitenkinimas esama humanitarinių ir socialinių mokslų padėtimi, jų misijos supratimu, netinkamas šių mokslų vertinimas šalies viduje ir nevykusiai apibrėžiami tarptautinės sklaidos tikslai, nepatenkinamas valdymas bei su šiais mokslais siejamos prarastys galop išsilieja ir į tam tikrus veiksmus, siekiant iš esmės pakeisti šią padėtį. 2006 m. spalio 5 d. dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus sudarė darbo grupę, kuri per du mėnesius pateikė pasiūlymus dėl humanitarinių ir socialinių mokslų bei studijų misijos, mokslinės veiklos vertinimo kriterijų ir šių mokslų valdymo principų. Gruodžio 11 d. LR Prezidento rūmų Kolonų salėje šie Pasiūlymai buvo pristatyti dalyvaujant Prezidentui Valdui Adamkui, vyko ir apskritojo stalo diskusija Lietuvos humanitariniai ir socialiniai mokslai: iššūkiai ir perspektyvos.

daugiau

Kiek ir kokio mokslo šaliai reikia

 Kalbų apie Lietuvos mokslo padėtį ir reformą girdėti iš visų pusių. Kyla klausimas, kokios priežastys skatina apie tai vis garsiau kalbėti, kas gi įvyko pastaraisiais metais, kad šios diskusijos, atrodo, pagaliau pereis nuo kalbų prie darbų. Viena priežastis labai aiški – Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare įsitraukėme į bendrą procesą, kurio tikslas – sukurti pasaulyje konkurencingiausią ekonomiką. Europoje jau seniai, gerokai prieš Lisabonos viršūnių susitikimą 2000 m. suprasta, kad tik moksliniai tyrimai, atveriantys kelią naujoms žinioms, taip pat inovacijoms, būtent yra tas būdas.

daugiau

Ar ten eina Cezaris (1)

 Gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto Senato salėje inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys prof. Deividas Bridžas (David Bridges) iš Jungtinės Karalystės. Jis yra Kembridžo universiteto Šv. Edmundo koledžo (St. Edmund’s College) tarybos narys, Von Hiugelio (Von Hügel) instituto vadovas, Edukacinių tyrimų ir plėtros centro direktorius, taip pat Rytų Anglijos universiteto (East of England University) taikomųjų edukacinių tyrimų centro profesorius. Jis yra vienas iš 14 Jungtinės Karalystės ekspertų, vertinančių edukacinių tyrimų kokybę šalies mastu. Profesoriaus publikacijose daugiausia dėmesio skiriama filosofinei diskusijai, pedagogų rengimui, filosofinei ir edukologinei tyrimų bazei. Reikšmingas profesoriaus įnašas į mokslo ir edukologijos studijų plėtotę Lietuvoje, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos universitetų akademinių mainų stiprinimą edukologijos srityje, mūsų šalies universitetų veiklos garsinimą Europos mastu.

daugiau

Aukštojo mokslo tarptautiškumas ir Lietuvos teisinė bazė

 Ilgai tarptautiškumas buvo suvokiamas primityviausia, fizinio-geografinio mobilumo prasme* . Dabar ši sąvoka gerokai pakito. Tarptautiškumas – tai geografinis mobilumas (vertikalus ir horizontalus), studijų pasiūla, studijų kokybė bei europinė ar globalioji dimensija studijose; tai informacijos apie studijas ir aukštąją mokyklą pateikimo kokybė; tai tarptautinio personalo institucijoje bei patarnavimų problema ir t. t.

daugiau

UNIVERSITETŲ REKTORIŲ KONFERENCIJOS KREIPIMASIS „DĖL TOLESNĖS AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS“

Veiksminga ir integruota mokslo bei studijų sistemos veikla yra viena iš kertinių sąlygų stiprinant šalies ūkio konkurencingumą, kuriant šalyje modernią žinių visuomenę ir siekiant kiekvieno jos nario gerovės. Teigiamai vertindami didėjantį Lietuvos Prezidento, Vyriausybės ir politinių partijų dėmesį aukštojo mokslo problemoms ir pritardami reformų būtinumui, universitetų vadovai šiuo kreipimusi reiškia savo nuomonę dėl tolesnės aukštojo mokslo reformos tikslų ir veiksmų.

daugiau

Kolapso aukos (2)

 Tęsiame pašnekesį su Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininku akad. dr. Pauliumi Subačiumi, Vilniaus universiteto docentu. Pašnekovas taip pat yra Mokslo ir studijų sistemos reformos metmenis parengusios darbo grupės, inicijuotos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, narys.

daugiau

Kad derėtų europietiškumas ir tautiškumas

  Mokslo Lietuvos pašnekovas – Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininkas, akad. dr. Paulius Subačius, Vilniaus universiteto docentas. Kalbėsimės apie tai, kokias užduotis spręs atsinaujinanti Akademija, taip pat rūpės mokslo bei studijų reikalai, nes pašnekovas yra Mokslo ir studijų sistemos reformos metmenis parengusios darbo grupės narys. Priminsime, kad pastarąjį darbą inicijavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu