MOKSLASplius.lt

Mokslo reforma

Eksperimentas, kurio vardas – Lietuva (2)

 Balandžio 27 d. JAV prezidento Barako Obamos JAV Nacionalinėje mokslų akademijoje pasakytoji kalba sukėlė ir Lietuvos mokslininkų susidomėjimą. Prezidento B. Obamos išsakytos mintys, pasirodo, ne mažiau aktualios ir mums. Apie tai kalbamės su Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu prof. Juru Požela, kuris yra ir Tarptautinio mokslinės kultūros centro Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus vadovas. Pirmojoje pokalbio dalyje pristatydami pašnekovą nepasakėme, kad Juras Požela – 2008 m. Lietuvos nacionalinės pažangos mokslo premijos laureatas (kartu su Artūru Žukausku), taip pat 2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas. Jis yra 100 išradimų, 400 mokslinių straipsnių, 9 monografijų autorius ir bendraautoris, parengęs 48 mokslo daktarus, iš kurių 9 apsigynė habilitacijos darbus.

daugiau

Gal išties verta pasekti „didžiuoju broliu“

 Tikriausiai mažai kam paslaptis, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema nepriklausomybės laikotarpiu kopijavo amerikietiškąją. Atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą per šioje veikloje daug padėjusius Amerikos lietuvius amerikietiškąją sistemą ir bandyta diegti. Būta ir nepritarimo, nes nekritiškiems mėginimams gvelbtis svetimą gera dalis Lietuvos profesūros matė ne vien privalumus, bet ir didelius trūkumus.

daugiau

UNIVERSITETO VEIKLOS TĘSTINUMAS

Vidaus audito tarnybos tikslas – gerinti institucijos veiklą rekomenduojant tobulinti vidaus kontrolę, valdymą, galutinis – pareikšti nuomonę apie veiklos tęstinumą. Straipsnyje siūlomi valstybinio universiteto veiklos vertinimo rodikliai ir valdymo metodai, kurių rezultatas – taupomi valstybės asignavimai ir studentų pinigai, sutrumpinus magistrantūros ir doktorantūros studijų trukmę, įvertinus universiteto galimybes organizuoti universitetines studijas, būtų gerinama studijų kokybė.

daugiau

Kryptis: užslaptintas mokslas

 Pradėtas mokslo reformą įgyvendinantis Mokslo ir studijų įstatymas. Daug buvo teikta pastabų, siūlymų keisti vieną ar kitą nuostatą. Turime rezultatą, kuriuo remiantis galima prognozuoti, kas laukia mokslo ir studijų srities. Kas pagerės ir kas pablogės? Ar teigiami poslinkiai „atpirks“ neigiamus? Pažymėtina, kad priimtas įstatymas nėra „akiplėšiškas“. Toliau gilinama ta vaga, kurią politikai kuria jau keletą metų ir kurios rezultatai jau tampa matomi. Dėstomų minčių tikslas – ne kritikuoti priimtą įstatymą, o bandyti įtikinti mokslo srities organizatorius remiantis įstatymo vykdymą reglamentuojančiais dokumentais sumažinti tas tendencijas, kurias autorius įžvelgia kaip kenksmingas Lietuvos mokslui. Tai sietina su pagaliau pradėtais rengti doktorantūros studijų tvarkos pakeitimais, su būtinybe institucijoms nustatyti reikalavimus pareigybėms.

daugiau

NUSIKALSTAMI SPRENDIMAI ŽUDO VALSTYBĖS INTELEKTINIO POTENCIALO ATEITĮ

Lietuvos kultūros kongreso Tarybos nario prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio kalba, pasakyta Ketvirtajame Lietuvos kultūros kongrese

daugiau

Dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto

Lietuvos Mokslininkų Sąjunga (toliau – LMS), sveikindama Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės politinį ryžtą pradėti mokslo ir studijų sistemos reformą, nori atkreipti Seimo ir visos visuomenės dėmesį, kad naujo Mokslo ir studijų įstatymo projekte, su kuriuo siejama reformos pradžia, numatytas reguliavimas neužtikrins aukštesnės mokslo ir studijų kokybės ir daugumos kitų deklaruojamų tikslų įgyvendinimo.

daugiau

Mokslo institutų ateitis – kokia ji?

 Šiame pašnekesyje neišgirsime žodžio „simpoziumas“, tačiau pokalbis vyko būtent pakeliui į XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą Čikagoje, kur mūsų pašnekovas LR Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas ŽALYS skaitė pranešimą Lietuvos mokslo politikos aktualijos. Tų aktualijų išties daug ir jos labai svarbios visiems šalies mokslininkams. 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino valstybės mokslinių tyrimų įstaigų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį vykdant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą, bus įkurti penki dideli valstybės mokslo institutai: Gyvybės mokslų centras, Inovatyvios medicinos centras, Gamtos tyrimų centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei Agrarinių ir miškų mokslų centras.

daugiau

Mokslinių tyrimų integralumas: terra incognita?

Ilgą laiką mokslo tyrimų integralumas buvo pačių mokslo institucijų ar nacionalinių agentūrų rūpestis. Augant mokslo tarptautiškumui ir didėjant mokslininkų mobilumui, atsiranda poreikis koordinuoti veiksmus. Geros mokslinės praktikos normų laikymasis vykdant tarptautinius projektus tampa viena aktualiausių problemų mokslo pasaulyje. Ištirti pažeidimus tokiais atvejais yra ypač sudėtinga, nes skiriasi supratimas apie mokslinių tyrimų integralumą, daugelyje šalių nėra centrinio organo, tiriančio tokius kaltinimus, taikomos skirtingos procedūros. Ši problema tikrai bus vienas iš svarbiausių klausimų, svarstomų antrojoje pasaulinėje konferencijoje, skirtoje mokslinių tyrimų integralumui, kuri vyks 2010 m. Singapūre.

daugiau

JAUNIEJI MOKSLININKAI PALAIKO AUKŠTOJO MOKSLO REFORMĄ

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi ir išsakė savo poziciją dėl Aukštojo mokslo reformos.
Jaunieji mokslininkai, atsižvelgdami į aukštojo mokslo reformos būtinybę, džiaugiasi, kad Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti naująjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuris leidžia tikėtis teigiamų permainų

daugiau

Apie kokybę nekokybiškame forume arba katės gaudymas tamsiame kambaryje

Gruodžio 18-oji, VU Tarptautinio verslo mokyklos didžioji auditorija sausakimša, dalyvių sudėtis daugiau nei įspūdinga – pradedant švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi, universitetų rektoriais ir prorektoriais, profesūra, dėstytojais ir baigiant studentais, socialiniais partneriais. Vyksta Nacionalinis aukštojo mokslo kokybės forumas. Pranešėjų gausa ir pavardės suvilioja, todėl tampu forumo dalyviu. Kad skaitytojams, nedalyvavusiems forume, būtų aiškiau, trumpai papasakosiu jo eigą. Natūralu, kad pradžioje kalba ministras – jis iškelia moto: „Ne valdžia yra kokybės šaltinis, o pati akademinė bendruomenė“, – ir kaip tos idėjos įgyvendinimo instrumentą nurodo studentų krepšelį. Padėkojęs už dėmesį, ministras pateikia „akibrokštą“. Užuot pasiteisinęs užimtumu ir atsiprašęs klausytojų palikęs salę, (juk labai įprasta matyti taip elgiantis tokio, o dažnai ir kur kas žemesnio rango politikus), ministras pasielgia (garbė jam) netradiciškai ir atsisėda tarp klausytojų. Tai suteikia dar daugiau vilčių! Bus įdomu!.. Bus diskusijų, kuriose dalyvaus ministras.

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu