MOKSLASplius.lt

Mokslo reforma

Universitetų spindesys ir skurdas (2)

 Apie aukštojo mokslo reformą, dėl kurios kyla tiek daug kalbų, ir, kurią kiekvienas įsivaizduoja savaip, kalbamės su Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku, Aukštojo mokslo tarybos prie LR švietimo ir mokslo ministerijos pirmininku, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėju doc. dr. ANTANU KULAKAUSKU.

daugiau

Ir vis dėlto – reforma

 Apie aukštojo mokslo reformos reikalingumą, būtinumą ir neatidėliotinumą jau prikalbėta tiek ir tiek. Šią temą pastaruoju metu ypač pamėgo politikai, drąsią poziciją reiškia studentai ir „pilkieji docentai“, abejonę dėl skubotų veiksmų pareiškia rektoriai, kartsykiais iš toliašaudžio pabūklo iššauna vienas kitas statistikos mėgėjas ir naudotojas, o dažniausiai spaudos puslapiuose savo pačių išmintimi grožisi spausdinto žodžio ekvilibristai. Išmintingai patylėti pamiršę filosofai reikalauja valingų politikų sprendimų, tarsi valingi ar nevalingi politikų veiksmai kada nors būtų sutapę su filosofų įžvalgomis.

daugiau

10 tezių apie Lietuvos aukštąjį mokslą

Aukštojo mokslo reforma turi prasidėti nuo aiškios atvirų mokslo institucijų vizijos, nuo hierarchinės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos keitimo, uždarų klanų suardymo, o ne nuo mokesčių naštos uždėjimo studentams. Rinkos santykių diegimas mokslo ir švietimo srityje dar niekur netapo panacėja, priešingai: neapgalvota liberalizacija turėjo apverktinų padarinių. Būtina kurti prielaidas kokybiškoms studijoms užtikrinti, o ne mąstyti apie greitą pelną.

daugiau

Kuo mokslas gali padėti Lietuvos pramonei (2)

Mokslo Lietuvos skaitytojams pateikiame žymaus mūsų išeivijos veikėjo, JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininko mokslo reikalams Ph. D. S. Bačkaičio nuomonę apie Lietuvos mokslo ir pramonės ryšius, kurią jis susidarė stebėdamas iš tolo, taip pat reflektuodamas kitų Lietuvoje apsilankiusių mokslininkų įžvalgas.

daugiau

Lietuvos mokslas ir pramonė – šuo su kate?

 Ph. D. Stasys Bačkaitis – žymus mūsų išeivijos veikėjas, Pasaulio lietuvių draugijos vicepirmininkas, atsakingas už mokslą ir ryšius su pramone. Jis gimė 1929 m. Kaune. Aukštuosius mokslus baigė JAV: bakalauro laipsnį gavo iš mechanikos inžinerijos, magistro – iš automobilių inžinerijos, daktaro (Ph. D.) – iš biomechanikos srities. Baigė Federalinį vadybos institutą. Jis yra Kauno technologijos universiteto garbės daktaras, vadovaujantysis inžinierius Valstybinėje eismo apsaugos administracijoje ir JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininkas mokslo reikalams. Paskelbęs per 50 mokslinių straipsnių ir 7 knygas žmogaus apsaugos ir automobilių eismo saugos klausimais.

daugiau

Ar mūsų dienų Riteris Pinigas išgelbės aukštojo mokslo Damą?

 Šiomis dienomis verda aistros dėl aukštojo mokslo reformos. Iš tiesų švietimo ir mokslo sistema Lietuvoje išgyvena krizę, ir jos reformos – būtinos. Šiuo klausimu sutaria visi. Tad iš kur toks sujudimas akademinėje bendruomenėje? Kodėl kyla pasipriešinimas tokiems iš pažiūros kilniems tikslams?
Takoskyros reikėtų ieškoti ne čia, nes čia jos paprasčiausiai nėra. Takoskyra atsirado po to, kai š. m. birželio 14 d. Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl vadinamosios aukštojo mokslo „reformos“, kurios vienintelis visiems gerai žinomas konkretus tikslas – įvesti mokestį už aukštąjį mokslą. Visa kita šiame susitarime tėra abstraktūs pageidavimai, o „tikroji“ aukštojo mokslo plėtros strategija dar turės būti kuriama ateityje, ir tai pripažįsta šio susitarimo rengėjai. Būtent tai sukėlė abejones reformos sąžiningumu ir teisingumu.

daugiau

DĖL KULTŪROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTO MOKSLINĖS VEIKLOS BŪKLĖS IR GERINIMO PERSPEKTYVŲ

Pastaruoju metu mokslo ir studijų būklė bei jos gerinimo perspektyvos šalyje tapo viena iš aktualiausių ir dažniausiai svarstomų problemų. Į šios problemos svarbą atkreipė dėmesį LR Prezidentas savo metiniame pranešime, ji aktyviai aptarinėjama ne tik akademiniuose, bet ir platesniuose visuomenės sluoksniuose, žiniasklaidoje. Simptomiškas šiuo požiūriu LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokslo ir technologijų departamento direktoriaus dr. Alberto Žalio straipsnis Dėl mokslininko misijos (Mokslo Lietuva, 2007, Nr. 4–5), kuriame reiškiamas susirūpinimas mokslo ir studijų būkle bei kviečiama diskutuoti opiais šios būklės gerinimo klausimais. Atsiliepdami į šį kvietimą Kultūros, filosofijos ir meno instituto (KFMI) mokslininkai reiškia savo nuomonę kai kuriais straipsnyje iškeltais klausimais.

daugiau

Prisiminimai apie mokslo ateitį

Mūsų Nepriklausomybei – jau septyniolika metų. Atkūrus reikėjo keisti daug ką, gal net visas gyvenimo ir valstybinio valdymo sritis. Juk ištrūkę iš rusų meškos glėbio stačia galva puolėme į Vakarų demokratinę civilizaciją ir kultūrą. O tai reiškė asmenybės pirmumą ir laisvę. Tiesiog pildėsi internacionalo žodžiai – pasaulį seną išardysim.

daugiau

Siekiant gyvenimo normos – dinamikos (2)

 Vykdant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 m. priemones Lietuvos Respublikos Vyriausybė kovo 21 d. patvirtino Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją.

daugiau

Socialiniai ir humanitariniai mokslai: „šventa karvė“ Europos ganyklose

Albertas Žalys straipsnyje Dėl mokslininko misijos rašo: „Savarankiškas institutas (valstybinis ar universiteto) arba kitaip vadinamas mokslinių tyrimų centras turėtų egzistuoti, jei konkrečiai misijai vykdyti ar konkretiems uždaviniams spręsti (kaip ir išplėtoto, mokslui imlaus verslo sektoriaus atveju) reikalingas nuolat funkcionuojantis kolektyvas, ir to negali atlikti pavieniai universitetuose dirbantys mokslininkai laisvu nuo darbo su studentais laiku.“ Kadangi socialiniuose ir humanitariniuose moksluose praktiškai nėra uždavinių, kurių negalėtų išspręsti universitetuose dirbantys mokslininkai, (prisiminkime, kad jie ne tokie jau pavieniai, o visada susijungę į tam tikrus kolektyvus – katedras ir fakultetus), naturaliai peršasi mintis, jog savarankiški institutai socialinių ir humanitarinių mokslų srityje nereikalingi. O kaip yra iš tikrųjų?

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu