Mokslo reforma

Rugsėjį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriumi išrinktas iki tol studijų prorektoriaus pareigas ėjęs docentas dr. Alfonsas Daniūnas. Tokį sprendimą VGTU taryba priėmė vienbalsiai. Naujasis rektorius pakeitė dvi kadencijas universitetui vadovavusį prof. habil. dr. Romualdą Ginevičių.

Lietuvos švietimo sistemos reformos sumanytojams ne tik trūksta suvokimo, kokioje šalyje gyvename, kokią švietimo sistemą ir pedagoginę kultūrą turėjome, bet ir paprasčiausios savigarbos ir moralės. Juk apčiuopiamą žalą valstybei darantys valdininkų sprendimai, į kaltinamųjų suolą nepasodinta nė vieno korupcijos židinio puoselėtojo ministerijose, Seime ar Vyriausybėje, juo labiau švietimo sistemos iniciatorių ar ideologų. Tai primena sunkvežimio vairuotoją, kuris, norėdamas išvažiuoti iš miško, sukiojasi tai kairėn, tai dešinėn, arba vėl grįžta į tankmę, o žemėlapiu nesinaudoja, nes nemoka.

Spausdiname prof. Vytauto Landsbergio sveikinimo kalbą, pasakytą mokslinėje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir valstybingumo plėtotės problemos Lietuvoje“, kuri vyko 2010 m. birželio 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje.

Lietuvos mokslo tarybos ekspertų grupės įvertino ir apibendrino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų 2008 m. mokslo (meno) darbus. Buvo vertinama pagal švietimo ir mokslo ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintą Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką. Pateikiame ekspertų grupių išvadas pagal mokslo sritis dėl darbo vertinimo ir rekomendacijas dėl procedūros bei metodikos.

Imtis šios publikacijos paskatino Lietuvos mokslininkų sąjungos dvidešimtmečiui paminėti Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje gruodžio 19 d. surengtoji diskusija, skirta šalies mokslo ir studijų problemoms. Pokalbyje su Lietuvos mokslo institutų asociacijos prezidentu, Puslaidininkių fizikos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Steponu AŠMONTU kai kuriuos dalykus aptarsime, žvelgiant iš mokslo institutų pozicijos. 2009 m. lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną, vertindama jo nuopelnus Lietuvos mokslui ir gynybai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Steponui Ašmontui įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžių“. 　

Šalyje netyla diskusijos dėl valstybinės reikšmės bibliotekų ateities, o pretekstą davė į dienos į šviesą išvilktas viešai neskelbtas LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 04 28 raštas Nr. SR–07–03–3 Saulėlydžio komisijai Dėl mokslinių bibliotekų tinklo optimizavimo.

Mokslinių bibliotekų sistemos ir praktikos, bendrosios bibliotekininkystės ir informacijos mokslų teorijos neatitikties padariniai kaip yla iš maišo išlindo užvirus aistroms dėl Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos tolesnio likimo. Diskusijų metu atsivėrė sisteminės mokslinių Lietuvos bibliotekų bėdos, kurios turėjo anksčiau ar vėliau išlįsti. Akivaizdu, kad nesusikalbama. Ir ne todėl, kad vieni protingesni už kitus, moderniau mąsto ar turėjo daugiau galimybių pasižmonėti po pasaulį. Viena iš nesusikalbėjimo priežasčių yra ta, kad sprendžiant visuomenei rūpimus klausimus remiamasi skirtingais kriterijais ir vertybiniais matais.

Antroje pokalbio su prof. dr. Eu-genijumi JOVAIŠA dalyje gilinsimės į jo kaip archeologo mokslinių interesų sritį. Pašnekovo moksliniai tyrinėjimai telkiami į ankstyvąsias baltų genčių kultūras ir galėtų būti skirstomi į dvi senųjų gyventojų kultūros sritis. Pirmoji – baltų dvasinio ir žinių pasaulio atspindžiai laidojimo paminklų sąrangoje, antroji – etninės ir socialinės istorijos atspindžiai baltų laidosenoje ir rašto šaltiniuose.

Graikų mitologijoje Klėja (Klio, Klėjo, lotyniškai Clio) buvo herojinės poezijos ir istorijos mūza – Dzeuso ir Mnemosinės (Mnemės) dukra. Poetų propaguojamas didvyrių kultas be mūzų neilgai būtų tvėręs. Festivaliuose poetiniai deklamavimai ir varžybos neapsieidavo be aukojimų mūzoms. Joms buvo statomos šventyklos (mousaion), o vieną garsiausių pastatė Aleksandrijos bibliotekos mokslininkai netoli Aleksandro Didžiojo kapavietės. Taip atsirado muziejai. Ką besakytume apie labai skirtingus muziejus ir jų kolekcijas, bet juose saugoma ne kas kita kaip žmonijos atmintis. Ta pati didžioji vertybė, už kurią atsakinga buvo Klėjos motina Mnemosinė. Be atminties nebūtų istorijos, nebūtų kultūros.