MOKSLASplius.lt

Mokslo reforma

Lietuvoje studijuoti negalima emigruoti

 Kablelis, paprastai būdamas mažai reikšmingas, šiame ir kituose analogiško pobūdžio sakiniuose įgauna neregėtą galią – jis tampa padėties šeimininku, galinčiu nulemti sakinio prasmės likimą: „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, arba „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti.“ Skirtumas tarp šių dviejų sakinių yra milžiniškas ir jį sugeba padaryti mažytis kablelis, tačiau, kad ir koks įtakingas jis būtų, jam pavaldi tik sakinio reikšmė, o ne realybė, kuri turi savus padėties šeimininkus, galinčius padaryti milžinišką ir reikšmingą skirtumą realiame gyvenime, bei pakeisti teiginį „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, teiginiu „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti.“

daugiau

VIVAT AKADEMIA & RAUDONOJI PROFESŪRA

Vienos mokslinės konferencijos programoje atsirado Šefuliuko pranešimas apie mokslines mokyklas. Jame buvo deklaruojama, kad fakultete yra dvi mokyklos: jo paties ir Senuliuko. Vad Vadovičius pademonstravo mikrofilmo kadrus, kuriuose buvo apibendrinti visi moksliniai darbai, į kuriuos jis buvo prirašytas. „Apibendrinti“ – pasakyta pernelyg drąsiai, nes neįmanoma apibendrinti visiškai skirtingų dalykų, pavyzdžiui, odontologiją ir geologiją. Jo mokslinės mokyklos kryptį galima pavadinti daugiakrypte, tiksliau tariant, bekrypte, sudaryta iš atsitiktinių, tarpusavyje nesusijusių mokslinių tyrimų, kurie buvo atlikti įvairiose instituto laboratorijose.

daugiau

KREIPIMASIS DĖL AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS

Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka ir Senato pirmininkas prof. Vygantas Pšibilskis kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus, ragindami skubiai spręsti esminius šalies mokslo ir studijų klausimus.

daugiau

VIVAT AKADEMIA & RAUDONOJI PROFESŪRA

 Senuliuko katedra buvo įkurta tuoj po karo ir pavadinta Technologijos katedra, nors visi jos darbuotojai ir pats Senuliukas savo disertacijas apgynė iš medžiagotyros srities. Medžiagotyra – tai sritis, kurios atstovai tyrinėja, iš ko produktas pagamintas, kokiu būdu gaminamas. Kadangi technologiniams procesams tirti ir juos tobulinti būtina turėti naujausius technologinius įrenginius ir net technologinių įrenginių kompleksus (o jų fakultete nebuvo, nėra ir šiuo metu), nueita lengviausiu keliu: imta tirti medžiagas. Tokiu būdu Technologijos katedros mokslinė kryptis buvo medžiagotyra, o pedagoginė sritis – technologija: rengti inžinierius technologus. Vaizdžiai tariant, ginekologai ėmė rengti pediatrus.

daugiau

VIVAT AKADEMIA & RAUDONOJI PROFESŪRA

Studijoms į Kauną jis atvažiavo iš provincijos miestelio dar Smetonos laikais. Per savo tėvo, kaimo mokytojo, giminaitį apsigyveno generolo Vilkausko šeimoje. Generolas priėmė jį kaip tikrą sūnų, tačiau, prispyrus reikalui, šis tapo jo žentu. Taigi kelias į karjerą, panašiai kaip Tilvičio Dičiui, atsivėrė visu platumu ir ilgumu. Baigęs studijas kelerius metus dirbo fabrike ir be didelio vargo buvo įtaisytas į universitetą. Iš pradžių buvo asistentas, o jau sovietmečiu, apgynęs kandidato disertaciją, tapo vyresnysis dėstytojas, paskui ir docentas. Dar studijuodamas žinojau, kad fakultete yra toks docentas, bet artimiau susipažinau įstojęs aspirantūron. Jis buvo visais atžvilgiais vidutinis: vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinių gabumų, nepasižymėjęs nei moksle, nei pedagoginėje srityje. Žodžiu, pilkas katedros docentėlis.

daugiau

Dirbti ne taisyklėms, bet Mokslui (2)

 Gyvenimas aukštosioms mokykloms kelia naujus reikalavimus, pokyčiai neišvengiami. Šiandien sąvokoje pokytis glūdi ne vien atskiros institucijos, bet ir visos aukštojo mokslo sistemos išlikimo sąlyga.

Iš šio atspirties taško pradėjome ir tęsiame pašnekesį su Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriumi dr. Eugenijumi STUMBRIU.

daugiau

VIVAT ACADEMIA & RAUDONOJI PROFESŪRA

Tuo metu, kai visi jo bendraamžiai kolegos, vadinamieji pažangūs profesoriai, jau buvo akademikai, Senuliukas nei to vardo, nei solidaus priedo prie atlyginimo dar neturėjo. Pagrindinė priežastis buvo tai, kad jis užsispyrusiai nenorėjo stoti į bolševikų partiją. Ilgai įkalbinėtas, tiksliau tariant, šantažuotas, jis galiausiai nusileido ir parašė pareiškimą. Ta proga per katedros posėdį, dalyvaujant fakulteto „partorgui“ bei aspirantams, pareiškė:

– Į partiją stosiu, bet jos nurodymų nevykdysiu, o koks buvau, toks ir liksiu.

daugiau

Studijų kokybės vertinimo centras: baubas ar draugas?

 Su Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) darbuotojais ir ekspertais tenka susidurti visoms šalies aukštosioms mokykloms – universitetams ir kolegijoms, tikriausiai daugumai jose dirbančių dėstytojų ir profesorių. Tikėtis atvirai reiškiamų pasigėrėjimo žodžių šios įstaigos, kaip ir kitų reglamentuojančių, reguliuojančių ar tikrinančių institucijų, adresu, per daug neverta, tai ir suprantama – lydys tvenkinyje reikalingas tam, kad karosas nesnaustų. Lietuvai visose gyvenimo srityse integruojantis į ES reikalavimų erdvę, aukštojo mokslo reikalai išlieka gana problemiški – pasakyta atsargiai, nes tai sritis, kelianti daugybę aistrų, skirtingiausių vertinimų. Nelygu, kas diskutuoja, ir kokioms interesų grupėms atstovauja.

daugiau

Rezoliucija

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) nariai gegužės 22–28 d. vykdė protesto akcijas prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą aukštųjų mokyklų skurdinimo politiką.

daugiau

VIVAT ACADEMIA & RAUDONOJI PROFESŪRA

 Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė keletas publikacijų, susijusių su aukštojo mokslo problemomis.Tačiau bent kiek išsamesnių tyrinėjimų šia tema pasigendama. Iš dalies tai galima paaiškinti universitetinės bendruomenės uždarumu, nes universitetų autonomijos statusas savaime juos atskyrė nuo likusios visuomenės dalies. Bet svarbiau yra tai, kad universitetų bendruomenė savo problemų neviešina, o asmenys iš šalies, pamėginę tai padaryti žurnalistai, apkaltinami kompetencijos stoka ar tiesiog dalyko neišmanymu. Todėl aukštosios mokyklos „tebeverda savo sultyse“, o problemos, negerovės ir kiti recidyvai vis kaupiasi, grasindami griūtimi.

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu