Mokslo reforma

Skambiai deklaruota aukštojo mokslo reforma (toliau – AM reforma), pasirodo, tėra būdas Lietuvos aukštosiose mokyklose jau praktikuojamą mokestį už vakarines ir neakivaizdines studijas įteisinti ir dieninėse studijose. Tai rodo AM reformai pasitelkiamos priemonės – konstatuotas faktas, kad aukštosioms mokykloms trūksta finansavimo ir siūlomas primityviausias sprendimas – tegul studentai už studijas susimoka patys. Finansavimo trūkumą sukėlusi priežastis – išpūsta, nesubalansuota ir neefektyviai veikianti povidurinio švietimo sektoriaus sistema – nutylima.

Liūdna rašyti žodžius, kuriuos ketinu parašyti. Tačiau pripažinti tiesą būtina, be to, tai skatina padaryti ir šioks toks pykčio ir, deja, nevilties proveržis. Beviltiškas yra ne kas kitas, o Lietuvos jaunimas – jos studentija ir moksleivija. Tiek daug kai kurie žmonės šneka apie pilietinės visuomenės kūrimą, bet ta visuomenės dalis, kuri, rodos, turėtų būti imliausia pilietiškumo ugdymuisi, lieka visiškai kurčia ir pasyvi.

Dar pernai per Lietuvą nuvilnijusi skambiai deklaruota aukštojo mokslo ir studijų reforma teikė vilčių. 2007 m. birželio 14 d. politinių partijų frakcijų atstovai pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų, turėjusių tapti reformos pamatais. Tačiau įžvalgūs ir patyrę visuomenininkai netruko pastebėti, kad pamatai tėra butaforija, o vienintelis realiai apčiuopiamas reformos pamatų akmuo – mokesčio už mokslą įvedimas.

Vyriausybės sprendimas parodė, jog, paklūstant akademinės nomenklatūros valiai, buvo visiškai sužlugdytos aukštojo mokslo reformos viltys, ir taip aukštųjų mokyklų degradacija pasiekė finišo tiesiąją.

Švietimo ir mokslo ministerija iškilmingai paskelbė: mokslo ir studijų pertvarka prasideda kokybės gerinimu. Kaip kokybinius pokyčius ministerija įvardijo šias studijų pertvarkos kryptis: studijų kokybės gerinimą, mokslinių tyrimų ir studijų finansavimo bei finansinės paramos suteikimo studentams tobulinimą, mokslo ir studijų institucijų vidaus valdymo stiprinimą, auditorijų ir bendrabučių atnaujinimą, mokslo ir studijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Pažadai puikūs tarsi vaismedžio žiedai. Išties žydėjimui sąlygos geros, juk artinantis rinkimams prasidėjo politinis pavasaris. Tačiau, kaip žinome, ne visada žiedų gausa reiškia gerą derlių. Kaip nuo žiedo iki vaisiaus, taip ir nuo pažadų iki jų išpildymo – ilgas ir ne vienu akmenėliu grįstas kelias. O akmenėlių nemažai. Vienas iš jų – valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybės.

Apie aukštojo mokslo reformą baigiame pokalbį su Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku, Aukštojo mokslo tarybos prie LR švietimo ir mokslo ministerijos pirmininku, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėju doc. dr. Antanu KULAKAUSKU.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie būsimą studijų finansavimą reformuojamoje švietimo ir mokslo sistemoje. Špagos kryžiuojasi tarp ,,krepšelininkų“ ir ,,bazininkų“. Pirmieji įsitikinę, kad valstybės lėšas studijoms geriausiai paskirstys būsimi studentai. Antrieji teigia, kad finansuoti reikia studijų programas atsižvelgiant į aukštosios mokyklos veiklos rezultatus.

Apie aukštojo mokslo reformą toliau kalbamės su Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku, Aukštojo mokslo tarybos prie LR švietimo ir mokslo ministerijos pirmininku, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėju doc. dr. Antanu KULAKAUSKU.

Apie aukštojo mokslo reformą, kurią šiandien kiekvienas įsivaizduoja savaip, kalbamės su Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku, Aukštojo mokslo tarybos prie LR švietimo ir mokslo ministerijos pirmininku, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėju doc. dr. ANTANU KULAKAUSKU.

Projekte yra dvi pozityvios nuostatos: pirma, universiteto rektorių renka universiteto taryba, kurios daugumą sudaro išoriniai nariai; antra, valstybinio mokslinių tyrimų instituto aukščiausios valdymo institucijos daugumą sudaro išoriniai nariai. Tačiau šios nuostatos nebus efektyvios, kadangi jas neutralizuoja kitų projekto nuostatų trūkumai.

Parengtas projektas yra kompromisinis. Jame bandoma suderinti nesuderinamus dalykus: 1) nemokamas ir mokamas studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje; 2) dvi aukščiausias kolegialaus valdymo institucijas aukštojoje mokykloje (Tarybą ir Senatą), atliekančias skirtingas funkcijas – tai gali paralyžuoti aukštosios mokyklos vidinį valdymą.