Mokslo institucijose

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka įteisina optimalų mokslo darbuotojų aprūpinimą informacija, sudarydama sutartis su mokslo institucijomis. Biblioteka nuo seno turėjo daug padalinių, veikiančių įvairiuose institutuose: Fizikos, Chemijos, Geologijos ir geografijos, Botanikos ir kai kuriuose kituose. Tenkindami mokslininkų poreikius, padaliniai užsakydavo reikalingą brangią mokslinę literatūrą, prieigas prie duomenų bazių, tvarkė specializuotus literatūros fondus, registravo mokslininkų publikacijas, vykdė kitokią svarbią veiklą.

Meno tiesa ir gyvenimo tiesa nėra tapati, bet kartais stebėtinai sutampa. Todėl reportažą iš XI Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) suvažiavimo bus teisingiausia pradėti epizodu iš Vytauto Žalakevičiaus filmo Niekas nenorėjo mirti. Tuo labiau, kad abu šie įvykiai – suvažiavimas ir šio filmo demonstravimas per LTV laimingo sutapimo dėka vyko balandžio 17-ąją.

Kovo 17 d. Kauno technologijos universitete (KTU) vyko kasmetinė didžiausia Baltijos šalyse įmonių ir studentų kontaktų mugė KTU Karjeros dienos 2010. KTU studentais, kaip būsimais darbuotojais, susidomėjo stabiliausios Lietuvos įmonės, didžiausios šalyje užsienio kapitalo kompanijos ir kelios visame pasaulyje žinomos tarptautinės bendrovės. Šiemet renginyje dalyvavo net 50 sėkmingai veikiančių įmonių, iš kurių užsienio kapitalo kompanijos sudaro apie 30 proc.

Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose apdovanoti trečią kartą vykusio nacionalinio lietuvių kalbos konkurso Švari kalba – švari galva nugalėtojai ir jų mokytojai. Atminimo dovanas ir diplomus jiems įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis.　

Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) yra vienintelis Lietuvos universitetas, turintis Rektorių alėją.

Su grupe studentų eidamas į laukus ar važiuodamas į miškus tyrinėti dirvožemių, visada užsuku į Rektorių alėją. Stabteliu prie kiekvieno paminklo ir pristatau Universiteto rektorius, jų darbus ir nuopelnus aukštajai mokyklai. Manau, ši alėja – puiki priemonė supažindinti studentus su jų Alma Mater istorija.

Sistemingi botanikos tyrimai Lietuvoje prasidėjo daugiau nei prieš du šimtmečius, kai Vilniaus universitete įkurta Gamtos mokslų katedra (1781), ir jai pradėjus vadovauti Žanui Emanueliui Žiliberui (Gilibert). Jis, beje, parašė ir 1781–1782 m. Gardine bei Vilniuje išspausdino pirmąją Lietuvos florą (Flora lituanica inchoata). Botanikos mokslo kelias Lietuvoje nebuvo lygus ir nuoseklus. Dar skurdesnis tapo Rusijos carui uždarius Vilniaus universitetą (1832), vėliau buvo palaikomas entuziastų, o iš naujo atgimė trečiajame XX a. dešimtmetyje Kaune ir Vilniuje vėl pradėjus veikti universitetams.

Aklumas – ne prakeikimas, aklumas – tai regėjimo funcijos sutrikimas, kurį galima pašalinti, su kuriuo galima kovoti. Vidutiniškai apie 40 proc. vaikų aklumo atvejų priklauso išvengiamo aklumo kategorijai ir, laiku diagnozavus, yra išgydomi. Šių metų sausį Lietuvos LIONS klubų įteikta medicinos įranga Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akių ligų klinikai šį procentą dar turėtų pagerinti.

2009 m. Nacionalinės pažangos premijos teikimo ceremonijos aprašymą šį kartą pradėsime ne nuo pačių iškilmių, bet nuo laiko ženklų, kurie atspindi mūsų gyvenamojo meto ypatumus. Kuo skyrėsi šios jau ketvirtosios iškilmės nuo trijų prieš tai buvusių?

2009 m. gruodžio 23 d. LR Vyriausybė pritarė dešimties mokslo institutų pertvarkai: nuo 2010 m. sausio 1 d. dešimt mokslo institutų sujungiami į keturis naujus steigiamus mokslo centrus, kuriems suteiktas valstybinių mokslinių tyrimų institutų statusas. Pokalbyje su Lietuvos mokslo institutų asociacijos prezidentu, Puslaidininkių fizikos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Steponu AŠMONTU aptarsime, kaip šis mokslinių tyrimų institutų tinklo pertvarkymas vertinamas iš mokslo institutų pozicijos.