Mokslo institucijose

Žemaitijos kolegija sukvietė buvusius ir dabartinius mokyklos vadovus, dėstytojus, darbuotojus, auklėtinius į šventę, kuri skirta paminėti žemės ūkio specialistų rengimo Rietave 150-ies metų kelią. Dabartinės kolegijos direktorius Jonas Bačinskas apžvelgė mokyklos įkūrimą, čia vykusius pokyčius, darbo sunkumus ir laimėjimus. Daug žemės ūkio specialistų rengimo istorijos puslapių priminė kalbėję šventinės popietės dalyviai. Kiekvienas pasisakymą baigdavo sveikinimu, gražiais linkėjimais šiandienos kolegijai. Ir beveik kiek-vienas į gražių žodžių pynę įpindavo Oginskių, kurie Rietavą valdė nuo 1763 m. iki XX a. pradžios, vardą. Toks kalbėtojų siekis neatsitiktinis.

Mykolo Romerio universitete vyko netradicinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti?“ Netradiciška tai, kad pirmiausia buvo akcentuojamas ne mokslinis, o praktinis aspektas. Mokslininkai ir praktikai iš Šiaulių, Kauno ir Vilniaus universitetų svarstė, kaip galima priartinti vadybos (administravimo) mokslą ir vadybos (administravimo) praktiką.

Girionyse įsikūrusio Lietuvos miškų instituto mokslininkai nuolatinių reformų drebinamoje ir dar didesnių pertvarkymų grasomoje aplinkoje nesijaučia esą dideli ereliai. Pasitikėjimo savimi nesužadina net ir laisvės įvaizdis – jūrinis erelis, susisukęs lizdą netoli Girionių ir Kauno marių esančiame Vaišvydavos girininkijos rezervatiniame miške. Ne visai užtikrinta savijauta, ko gero, visų žemės ūkio ir miškų mokslų institucijų darbuotojų. Keista net ne tai, kad mokslininkas šiandien ne visai saugiai jaučiasi mokslui vadovaujančių institucijų ar politikų aplinkoje, blogiausia, kad mokslininkų, taigi lyg ir savųjų būryje, neapleidžia nevisavertiškumo jausmas. Lietuvos mokslų akademijoje Žemės ūkio ir miškų mokslo (ŽŪMM) skyriaus nariai tvirtina besijaučią tarsi jaunesnieji broliai. Kodėl?

Susiklosčius aplinkybėms bent vienam mėnesiui turėjau nutraukti darbo sutartį su Lietuvos žemdirbystės institutu (LŽI). Kovo viduryje direktoriui įteikiau prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų nuo kovo 31 dienos. Tai nebuvo netikėtas prašymas – apie tai direktorių informavau dar praeitų metų pabaigoje. Prieš atvykstant į Kaltinėnų bandymų stotį direktoriaus įsakymu sudarytai LŽI tarybos komisijai, tarybos pirmininkas paprašė paruošti pažymą apie bandymų stoties perspektyvą. Ją pateikiu šiek tiek priderintą prie publikacijos formato.

Vėlyva balandžio 1 d. popietė, tik ką nulijo lengvas pavasarinis lietus ir vėl šviečia saulė. Į Lietuvos standartizacijos departamentą nešini gėlių puokštėmis renkasi žmonės. O departamento posėdžių salėje prie storiausiomis knygomis apkrauto stalo sėdi žilagalvis jaunatviško veido žmogus. Prasideda iškilmingas posėdis, skirtas Lietuvos standartizacijos departamento Planavimo ir tikrinimo skyriuje leidybos eksperto Vytauto Valiukėno septyniasdešimtmečio sukakčiai paminėti.

Antibiotikų atradimas pagimdė žmonijai viltį, kad pagaliau rastas galingas ginklas prieš patogeninius mikroorganizmus ir jų sukeliamas ligas. Tačiau šis atokvėpis nuo infekcinių ligų nebuvo labai ilgas. Patogeniniai mikroorganizmai, įgiję atsparumą, vėl atakuoja žmoniją. Grįžta tuberkuliozė, maliarija, 450 mln. žemės gyventojų yra hepatito B ir C chroniški nešiotojai, o 15 proc. vėžio atvejų yra sukelti virusinės infekcijos. Tenka padaryti išvadą, kad beveik aštuonis dešimtmečius trukusi kova su patogeniniais mikroorganizmais vis dar nėra laimėta, ji, deja, tęsiasi. Infekcinės ligos išlieka vyraujančia mirties priežastimi pasaulyje (33 proc.).

Pilietinės visuomenės institute įdomių diskusijų nestinga. Viena solidžiausių šiemet, ko gero, balandžio 16 ir 17 d. Piliečių santalkos surengta tegu ir neakivaizdinė „dvikova“ tarp dviejų kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidento postą – Algirdo Butkevičiaus ir Dalios Grybauskaitės. Pasirinkimas neatsitiktinis: A. Butkevičius atstovauja didžiausiai Lietuvoje kairiajai partijai – socialdemokratams. D. Grybauskaitė, nors ir nepartinė, bet rinkimuose remiama dviejų dešiniųjų partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio.

Nepaisant piktokų krizės grimasų, kasmetė mokslininkų šventė atėjo laiku kartu su pirmaisiais kalendorinio pavasario ženklais. Šiemet 2008 m. Lietuvos mokslo premijos buvo įteiktos įprastuose mokslo namuose – atnaujintoje Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje. Prieš tai dvejus metus iš eilės ši šventinė procedūra buvo atliekama Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose.

Juozas Matulis, kurio 110-osios gimimo metinės šiemet minimos, Lietuvos mokslų akademijai vadovavo 38 metus (1946–1984), Juras Požela – 8 (1984–1992), Benediktas Juodka – 11 (1992–2003), Zenonas Rokus Rudzikas – 6 (2003–2009) metus. Tendencija akivaizdi: gyvenimo ratas sukasi vis sparčiau. Kiek laiko bus atseikėta naujajam prezidentui, šiandien negalėtų atsakyti joks ateities spėjikas, nors jų nepalyginamai daugiau kaip akademikų.