Mokslo institucijose

Lietuvos bibliotekos taps informacijos ir švietimo centrais
Kito kelio paprasčiausiai nėra, ypač po to, kai 2007 m. gruodžio mėn. su Bilo ir Melindos Geitsų fondu (Bill and Melinda Gates Foundation) pasirašyta sutartis, pagal kurią iš Pasaulio bibliotekų programos Lietuvai skiriama 35,7 mln. litų (15,2 mln. JAV dolerių) projektui Bibliotekos pažangai įgyvendinti. Trišalę sutartį pasirašė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Jonas Jučas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis bei Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos direktorė Marta Čo. Įgyvendinus projektą Bibliotekos pažangai bet kurioje viešojoje šalies bibliotekoje galėsime naudotis kompiuteriais ir internetu.

Biochemijos institute, mininčiame savo veiklos 40-metį, surengta apskritojo stalo diskusija su Instituto kviestiniais svečiais: dr. Nagliu Maliu (Didžioji Britanija), Ph. D. Andriumi Kazlausku (JAV), dr. Tautgirdu Ruzgu (Švedija) ir dr. Sauliumi Butėnu (JAV). Diskusijoje dalyvavo buvę Biochemijos instituto direktoriai, Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai: Fermentų chemijos skyriaus vedėjas prof. Juozas Kulys bei Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas prof. Valdemaras Razumas, Instituto Tarybos pirmininkas Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas dr. Rolandas Meškys, direktorius prof. Valdas Laurinavičius, Bioorganinių junginių chemijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Palaima ir Vystymosi biologijos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Valius.

Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Filosofijos katedros vedėją prof. Bronislovą KUZMICKĄ kalbina tos pačios katedros docentas Vytis Valatka.

Biochemijos institute, mininčiame savo veiklos 40-metį, surengta apskritojo stalo diskusija su Instituto kviestiniais svečiais: dr. Nagliu Maliu (Anglija), Ph. D. Andriumi Kazlausku (JAV), dr. Tautgirdu Ruzgu (Švedija) ir dr. Sauliumi Butėnu (JAV). Diskusijoje dalyvavo buvusieji Biochemijos instituto direktoriai, Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai: Fermentų chemijos skyriaus vedėjas prof. Juozas Kulys bei Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas prof. Valdemaras Razumas, Instituto Tarybos pirmininkas Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas dr. Rolandas Meškys, direktorius prof. Valdas Laurinavičius, Bioorganinių junginių chemijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Palaima ir Vystymosi biologijos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Valius.

Biochemijos institutas savo 40-metį pažymėjo energingai, žvaliai, su keturiasdešimtmečio pasitikėjimu jau padarytais darbais, įveiktomis viršukalnėmis. Tikriausiai ne mažiau svarbu ir tikėjimas būsimaisiais darbais. Be jo vargu ar būtų bent kiek didesnė prasmė dirbti būtent šį darbą. Tikriausiai niekas iš Biochemijos institute dirbančiųjų neabejoja, kad biochemijos moksle, tiek fundamentiniame, tiek taikomajame, yra ir bus ką veikti dar labai ilgus metus. Tuo įtikina ir lapkričio 15 d. Biochemijos instituto 40 veiklos metų sukakčiai pažymėti surengta tarptautinė mokslinė konferencija Šiuolaikinės biochemijos iššūkiai ir galimybės.

Spalio 18-ąją inauguruotas naujasis Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas. Rektoriumi jis buvo išrinktas gegužės 23 d., kai iš 51 balsuoti atėjusio KTU Senato nario (vienas neatėjo) 28 savo balsus atidavė už studijų prorektorių R. Šiaučiūną. Jis tapo 23-iuoju šios aukštosios mokyklos rektoriumi, skaičiuojant ir visus buvusius Kauno universiteto, veikusio nuo 1922 m., rektorius. Mat šis universitetas (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) buvo KTU pirmtakas.
Dabartinis KTU yra viena didžiausių aukštųjų mokyklų Baltijos šalyse. 14 fakultetų studijuoja daugiau kaip 18 tūkst. studentų, veikia 14 mokslo institutų ir centrų. Universitete dėsto 107 habilituoti daktarai ir 774 mokslo daktarai. Kartu su Kauno medicinos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu KTU yra parengęs Kauno aukštųjų technologijų slėnio Santaka projektą. Jeigu jam pritars Vyriausybė, turėsime didžiausią Lietuvoje taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų parką.

Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai mini savo veiklos 30-metį, spalio 25 d. numatytas šiai sukakčiai skirtas renginys. Per tuos metus surengtas ne vienas tūkstantis įvairiausių renginių, minėjimų, koncertų, kurie tapo neatsiejama mūsų mokslinio ir kultūrinio gyvenimo dalimi. Apie Mokslininkų rūmų veiklą kalbamės su Lietuvos MA prezidentu akad. Zenonu Roku Rudziku, Mokslininkų rūmų tarybos pirmininke, Mokslų akademijos viceprezidente akad. Veronika Vasiliauskiene ir Mokslininkų rūmų direktore Aldona Daučiūniene.

Rugsėjo 21 d. įvyko Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus (Molėtų raj., Kelionių km.) rekonstrukcijos, vykdomos ES lėšomis, kertinio pamatų akmens ir kapsulės su dokumentais įmūrijimo iškilmės.

Etnokosmologijos muziejus buvo pastatytas 1990 m. Muziejaus statinį pagal architekto Vytauto Lisausko sumanymą sudarė du metalo konstrukcijų bokštai ir du rombo formos pastatai, sujungti požemine galerija, kylančia aukštyn. Kasmet sparčiai augo lankytojų skaičius, tad pribrendo reikalas turėti naujas patalpas, tinkančias ekspozicijos, dangaus stebėjimo ir modernios muziejinės veiklos poreikiams.

2007 m. LIETUVOS MOKSLO PREMIJOMS PATEIKTI DARBAI

„Mykolo Romerio universitetas – labiausiai Pasaulio universitetų asociacijos veikloje pastebimas Lietuvos universitetas. Rektorius prof. Alvydas Pumputis, Pasaulio universitetų asociacijos tarybos narys, nuolat aktyviai darbuojasi šios organizacijos veikloje. Manau, visa šio universiteto akademinė bendruomenė džiaugiasi dalyvaudama aukštojo mokslo procesuose, nes studijos – tai pati puikiausia žmogaus veikla“, – taip teigė Pasaulio universitetų asociacijos generalinė sekretorė Eva Egron-Polak rugsėjo 4 d. vykusioje Mokslo metų pradžios šventėje, kurios metu buvo atidaryti nauji Mykolo Romerio universiteto rūmai.