Mokslo institucijose

Šių metų spalio 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko regioninis Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPC) Energetinio saugumo seminaras pagal NATO programą Mokslas taikai ir saugumui. Jį kartu su LR Užsienio reikalų ministerija organizavo LMA technikos mokslų skyrius, kuriam vadovauja LMA n. k. Vytautas Ostaševičius. Seminare dalyvavo dvidešimt aštuonių šalių atstovai.

Ne tik krizės, bet ir kasdienio gyvenimo iššūkiai liudija, kad vis didesnės reikšmės šalies ir jos gyventojų gerovei turi mokslas ir inovacijos, kvalifikuota ir operatyvi, mokslinė ekonominės situacijos analizė. Lietuvos mokslų akademijos nariai, organizuodami įvairias tarptautines konferencijas, dalyvaudami Europos Sąjungos mokslo programose, bendradarbiaudami su tokiais naujais partneriais kaip antai Nacionalinė moksleivių akademija, skatindami naujų mokslo sričių sąsajas, populiarindami mokslą, ugdo visuomenės mokslo kultūrą ir padeda kurti efektyvesnius šalies valdymo, mokslo politikos instrumentus. Tokia buvo Lietuvos mokslų akademija 2009-aisiais ir tokia, tikiuosi, išliks kitais metais.

Nuoširdžiai sveikindamas ir linkėdamas „Mokslo Lietuvos“ skaitytojams
šviesių ir kūrybingų Naujųjų metų
LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas

LR Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų rugsėjo 8 d. surengtoje apskritojo stalo diskusijoje Šiuolaikinė mokslinė biblioteka – moderniam mokslininkui ir visuomenei buvo aptarta daugelis mokslinei ir plačiajai visuomenei rūpimų klausimų. Diskutuota, kokia turi būti ateities mokslinė biblioteka, jos strateginės veiklos kryptys atsižvelgiant į mokslininkų poreikius ir gyvenimo keliamus reikalavimus. Kaip užtikrinti mūsų mokslininkams prieigą prie naujausių duomenų bazių, pasaulio mokslinių publikacijų? Ką čia gali padaryti pačios bibliotekos ir kur reikia valstybės sprendimų? Koks santykis turi būti tarp bibliotekose kaupiamų ir saugomų atminties reliktų, kultūros paveldo dalykų ir prieigos prie naujausios, bet greitai senstančios informacijos?

Lietuvos mokslų akademijoje spalio mėn. vyko rinkimai į 2009 06 16 skelbtas laisvas LMA narių ekspertų vietas. Į 16 vietų mokslo ir studijų institucijos bei LMA nariai buvo iškėlę 30 kandidatų. LMA mokslų skyrių komisijos vertino kandidatų mokslinę veiklą, nariai išklausė pretendentų pranešimus, vyko diskusijos. Remiantis LMA statutu ir rinkimų reglamentu, nauji LMA nariai ekspertai išrinkti slaptu balsavimu penkerių metų laikotarpiui Lietuvos mokslų akademijos mokslų skyriuose.

Šių metų vasarą ir ankstyvą rudenį Lietuvos dirvožemininkų draugija prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų (ŽŪMM) skyriaus surengė dvi ekspedicijas užsienio ir Lietuvos dirvožemių studijoms pagal tarptautinę sistematiką (WRB). Jos tapo platuminio ir vertikaliojo dirvožemių zoniškumo studijų, surengtų ankstesniais metais Skandinavijos šalyse, tąsa.

Stiprindama plėtrą Azijos regione, Lietuvos biotechnologijų bendrovė Fermentas Kinijoje įsteigė pavaldžiąją įmonę. Naujoji įmonė Fermentas China netoli Honkongo esančiame Šendženo mieste jau atidarė lietuviškų produktų sandėlį, iš kurio produktai platinami visoje Kinijoje.

Šiuolaikiniame globaliame, įvairiapusiais ryšiais susietame pasaulyje problema tampa nebe žinių arba informacijos gavimas (kūrimas), bet kuo efektyvesnis ir prasmingesnis jų panaudojimas didinant visuomenės gerovę ir šalies konkurencingumą. Tos žinios ir ryšiai suformavo informacinę arba žinių visuomenę, vadinamą ir tinkline visuomene.

Lietuvos lazerių technologijų bendrovė Šviesos konversija kuria naują genų tyrimams skirtą lazerį. Projekte kartu su lietuviais dalyvauja tyrėjai iš aštuonių Europos šalių. Planuojama, kad iki 2012 m. šis lazeris bus sukurtas ir pritaikytas tyrimams.

„Naujojo femtosekundinio lazerio kūrimas yra didelio mokslinio projekto ATLAS dalis. Mokslininkai siekia išplėsti epigenetinių tyrimų galimybes, todėl tam buvo nuspręsta pasitelkti naujausias lazerių technologijas“, – sakė Šviesos konversijos mokslo direktorius dr. Romualdas Danielius.

Mokslininkai yra pastebėję, kad žuvų ištekliai Pasaulio vandenyse mažėja dėl žuvų gaudymo maistui, neigiamo žmogaus poveikio atmosferai, vandenims ir gamtai. Todėl būtina ieškoti naujų būdų veisti ir auginti žuvis – tai dirbtinis žuvų veisimas, auginimas akvakultūros vandens telkiniuose ir dirbtinėse recirkuliacinėse sistemose, naujausių pašarų gaminimas ir pažangių technologijų taikymas bei moksliškas išteklių reguliavimas.

Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario, buvusio Švedijos Karališkosios inžinerinių mokslų akademijos prezidento prof. Hanso Forsbergo inauguracinė paskaita, perskaityta 2009 m. birželio 9 d.