Renginiai

Balandžio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko iškilminga knygos apie garsų prieškario Lietuvos inteligentą Steponą Kairį „Saka-no ue-no Japonija“ pristatymo ir įteikimo ceremonija. Prieš renginį Japonijos ambasadorei Lietuvoje J.E. Miyoko Akashi ir knygos autorei žurnalistei Kumiko Hirano, jas lydėjusioms ambasados darbuotojoms Harukai Seto ir Kristinai Simonaitytei buvo surengta ekskursija po biblioteką.

Lietuvos mokslo periodikos asociacija (LMPA) ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA) balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Konferencijų salėje surengė konferenciją „Mokslometrijos darbo įrankiai: ką apie juos žinome ir kaip juos naudojame“.

Tauragės, nuo kurios į pietus prasideda skalvių žemė ir Mažoji Lietuva, viešojoje bibliotekoje organizuotas įdomus renginys. Jame dalyvavo svečiai iš Kaliningrado: poetas Borisas Bartfeldas, rašytojas Olegas Gluškinas, okeanologas Jemeljanas Jemeljanovas, lietuvių kalbos mokytoja Rūta Daujotaitė-Leonova. Iš Vilniaus atvyko architektas dr. Napalys Kitkauskas, istorikas, enciklopedininkas dr. Algirdas Matulevičius, iš Kauno – VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Kovo 19 dieną, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusioje Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ataskaitinėje – rinkiminėje konferencijoje, vienerių su puse metų prezidentės kadencijai buvo išrinkta Ieva Dičmonaitė, kuri vadovaus organizacijai 2011–2012 metais. Ji pakeitė prieš tai kadenciją organizacijai vadovavusį Arūną Mark.

2011 m. kovo 15 d. Lietuvos Technikos bibliotekoje surengta mokslinių darbų paroda „Ukrainos Mokslų Akademijos akademikas Aleksijus Bogoliubovas ir Lietuva“, skirta jo 100-osioms gimimo metinėms.

Vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko Lietuvių kalbos draugijos ir Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ renginys „Kalba kaip gyvenimo duona“. Kalbininkus ir rašytojus kalbino ir klausytojams netikėtų užduočių pateikė Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktorė doc. dr. Irena Kruopienė ir Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė aktorė Irena Kriauzaitė. Grojo ir dainavo Mykolo Romerio universiteto folkloro ansamblis (vad. Arvydas Kirda).

Žiemiškai šaltą, tylų ir saulėtą 2010 m. lapkričio 27-osios dienos priešpietį Anykščių rajono Svėdasų miestelio gyventojai ir svečiai gausiai rinkosi į šventę. Tą šeštadienį Kultūros namuose, kur veikia miestelio biblioteka, turėjo prasidėti iškilus jos jubiliejaus minėjimas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nemažai dėmesio mūsų šalyje skiriama tautiniam ir patriotiniam jaunimo auklėjimui, visuomenės švietimui. Siekdama paskatinti šį darbą, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, mokyklos, kartu su Krašto apsaugos ministerija, 2008 m. šalyje pradėjo vykdyti nacionalinio masto daugiametį socialinį projektą „Drąsinkime ateitį“.

Šie pirmieji Šventojo Rašto žodžiai – Tebūnie šviesa! – kaip niekad tinka Vilniaus pedagoginio universiteto jubiliejaus proga. 2010 metai VPU – ypatingi. Savo 75-metį svarbiausioji šalies pedagogų rengimo Alma mater pasitiko pakiliai, kaip ir dera, nors jaunatviškos dvasios ir polėkio čia niekada nestinga. Savo dalyką gali išmanyti puikiausiai, bet be polėkio, nusiteikimo, ypatingos dvasinės dermės puikaus pedagogo nebus.

Spalio 8–9 d. Talino technikos universitete vyko XXIV Tarptautinė Baltijos šalių mokslo istorijos konferencija „Historiae Scientiarum Baltica 2010“. Daugiau kaip prieš 50 metų Rygoje pradėtosios konferencijos vyksta kas treji metai paeiliui vienoje iš Baltijos šalių miestų – Rygoje, Vilniuje, Tartu arba Taline. Prie šių konferencijų organizavimo ištakų stovėjo baltijiečių forumo idėjos ugdytojai – įžymūs profesoriai, tokie kaip medikas Paulas Stradinis (Pauls Stradins), pirmąją konferenciją organizavęs 1958 m. Rygoje, Tartu universiteto rektorius F. Klementsas, astronomas ir žymus mokslo propaguotojas Paulius Slavėnas, 1950 m. įkūręs ir daug metų puoselėjęs Lietuvos mokslo istorikų bendriją. Verta pažymėti, kad Pirmojoje konferencijoje dalyvavo garbūs Lietuvos profesoriai: V. Lašas, V. Girdzijauskas, S. Biziulevičius.