Renginiai

Dauguma lietuvių neabejoja, jog šių dienų Lietuvos visuomenę sudaro raštingi žmonės, kurių skaitymo ir rašymo įgūdžiai, kompiuterinis raštingumas toli pralenkia jų pirmtakus. Vien kompiuterio pasirodymas buvo staigus ir masinis. Virtualioje erdvėje be kitų naujovių atsirado ir elektroninė leidyba. Kas seniau buvo išimtinis atvejis, dabar vis dažniau tampa greitas ir akimirksniu prarandamas. Apie šį naujų technologijų varžymąsi su tradicine spauda, laisvalaikiu skaitydami šventųjų gyvenimus ar perkūnijai griaudžiant giedodami kantičkų giesmes, mūsų senoliai nė nenutuokė.

Savo septintąjį gimtadienį Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga pasitiko darbingai nusiteikusi – tą patvirtino gegužės 12 d. BNS salėje surengtoji spaudos konferencija Profesinė mokslininkų etika ir aplaidžiai vykdomų tyrimų problemos turi būti sprendžiamos nacionaliniu lygiu. Joje dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė habil. dr. Rūta Marcinkevičienė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė ir LJMS ekspertas dr. Tomas Žalandauskas. Spaudos konferencijos metu apžvelgtos profesinės etikos problemos, su kuriomis susiduria mokslininkai, taip pat pristatytas rengiamo Jaunųjų mokslininkų sąjungos etikos kodekso projektas. Šis kodeksas turėtų būti priimtas rudenį. 

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje šių metų balandžio 26–gegužės 13 d. veikė paroda Bibliotekos geradariai. Prisiminkime ilgametę bibliotekos fondų plėtros istoriją. Galima pagrįstai teigti, kad bibliotekos fondai buvo įkurti ir pildomi geradarių: bibliofilų, fundatorių, įvairių institucijų gera valia ir pastangomis. Bibliotekos kūrimosi ištakas galima skaičiuoti nuo 1557 m., kai buvo įkurta Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka. Unikalūs jos fondai 1941 m. gera valia, saugant nuo sovietų sunaikinimo, buvo perduoti besikuriančiai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Jos pagrindą ir neįkainojamą vertę iki šiol lemia didžiojo Vilniaus piliečio, garsaus advokato, visuomenės veikėjo ir bibliofilo, tautinės tolerancijos puoselėtojo Tado Vrublevskio sukurta biblioteka.

Jubiliejinės bičiulių iškilmės vyko Balstogės Aleksandro Węgierkos dramos teatre, kurio salė vos pajėgė sutalpinti iš visos Lenkijos sugužėjusius bibliotekininkus, kultūros paveldo puoselėtojus, ir, žinoma, miesto valdžios, kitų oficialių Lenkijos institucijų atstovus. Užsienio svečių korpuse, be mūsų bibliotekos atstovų, dalyvavo Gardino apskrities mokslinės bibliotekos delegacija, vadovaujama bibliotekos direktorės Lidijos Malcevos.

Lietuvos kultūros tyrimų institute šių metų kovo 25–26 d. vyko kasmetinė XVI Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų (LMIF) bendrijos organizuojama konferencija Scientia et historia-2010, kurios pagrindinis įkvėpėjas ir vadovas – profesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis.

Vasario 19–21 d. Poznanėje vykusioje IX tarptautinėje vaikų ir jaunimo knygų mugėje pirmą kartą garbės svečio teisėmis dalyvavo Lietuva.

Mugėje buvo pristatyta Lietuvos leidėjų asociacijos parengta daugiau kaip dešimties Lietuvos leidyklų išleistų knygų ekspozicija, iliustratorių plakatai. Lietuvos dailininkų sąjunga pateikė lietuvių iliustratorių darbų parodą, Lietuvos ambasada Lenkijoje – pažintinę informaciją apie mūsų šalį.

1924 m. prof. Prano Dovydaičio iniciatyva Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakultete pradėtas leisti religinis žurnalas Soter (Išganytojas). Jis ėjo iki pirmosios sovietinės okupacijos – 1940 metų. Per šešiolika metų išleisti 28 numeriai.

Švenčiant VDU atkūrimo dešimtmetį, 1999 m. Katalikų tikybos fakulteto (KTF) VDU taryboje nuspręsta atkurti religijos mokslo žurnalą Soter. Pirmasis VDU atkurtas mokslo žurnalas – Darbai ir dienos.

Lapkričio 20 d. Vilniaus Karolinos viešbučio konferencijų salėje vyko Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) suvažiavimas, skirtas LOA veiklos 20-mečiui ir žurnalo Sporto mokslas 15 metų sukaktims paminėti. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) laikinasis vadovas Ritas Vaiginas, olimpinių akademijų vadovai iš Čekijos, Latvijos ir Baltarusijos.

Prieš trylika metų Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Mokslotyros centro doc. dr. Algimanto Nako iniciatyva, visapusiškai palaikant ir remiant tuomečiam rektoriui prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui buvo organizuota pirmoji Mokslo istorikų konferencija. Į ją susirinkęs nedidelis būrelis kas metai augo – konferencijos plėtėsi, apimdamos vis platesnes ir įvairesnes tyrinėjimų sritis.

Baltijos akademija (Academia Baltica) Sankelmarke (Šlezvigo-Holšteino žemė, Šiaurės Vokietija; netoli Flensburgo prie Baltijos, kur po 1944 m. gyveno ir mirė Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus, kurio palaikai 1993 m. perlaidoti Bitėnų-Rambyno kapinėse) lapkritį surengė tarptautinį seminarą Die „Singende Revolution“ in den Baltischen Staaten: 20 Jahre danach. Tie įvykiai sutampa su Berlyno sienos nugriovimo 20-mečiu (1989–2009).