Renginiai

Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio minėjimo proga birželio 5 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta Latvijos Liaudies fronto muziejaus istorinių įvykių dokumentinė paroda Dainuojanti revoliucija. Nuo Atgimimo iki Europos Sąjungos.
Parodoje per fotografijas – visos epochos liudytojas – perteikta mūsų brolių latvių nacionalinės nepriklausomybės judėjimo atgimimas ir kelias į nepriklausomybę. Pateiktas labai platus tarptautinis laisvės siekių kontekstas: atspindėti 1968 m. įvykiai Čekoslovakijoje, 1980 m. – Lenkijoje, 1989 m. – Vokietijoje. Prisimenamos pirmos protesto akcijos Latvijoje, 1986–1987 m. manifestacijos, žmogaus teisių gynėjų grupės Helsinkis 86 ir Latvijos Liaudies fronto organizuoti renginiai.

Gegužės 12–13 d. Lietuvos istorijos institute vyko tarptautinė mokslinė konferencija Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Konferencijos organizatorius – Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos mokslų akademija, Liublino Jono Pauliaus II katalikų universiteto Naujųjų laikų istorijos katedra, Varmijos–Mozūrijos universiteto Olštyne Humanitarinis skyrius, Lenkijos mokslų akademijos Liublino skyrius, suprantama, taip pat ir Lietuvos istorijos institutas.

Kalbininko Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms paminėti Lietuvių kalbos institute balandžio 23–25 d. vyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje dalyvavo ir Čekijos kalbininkas prof. Jiržis Marvanas (Jiųi Marvan). Tiesa, konferencijos programoje jis pristatytas kaip „Georg Marvan“, bet tai, matyt, organizatorių būtina duoklė anglosaksiškai tradicijai. Tiesa, gyvenimas prof. Jiržį Marvaną mėtė ir vėtė, privertė šiek tiek „apanglėti“, nes nuo 1969 m. jam teko dėstyti Kalifornijos universiteto filiale Davise ir Pensilvanijos valstijos universitete JAV, o 1972–1990 m. – Melburno Monasho universitete Australijoje. Ten jis buvo slavistikos ir baltistikos profesorius. Mat po tarybinės invazijos į Čekoslovakiją 1968 m. rugpjūčio mėn. disidentams šalyje neliko vietos, o būtent mūsų pašnekovo pažiūros kaip tik kirtosi su totalitarinės valstybės ideologija.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvių kalbos institute, Lituanistikos židinyje, buvo pažymėta paroda O, mūs šventas lietuviškas žodi..., kurią specialiai institutui parengė Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodą atidarė Karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė, dalyvavo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas, vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosevičiūtė, instituto darbuotojai, žymūs kalbininkai ir renginio svečiai.

Kas atėjo, kas neatėjo, kam savo namai brangūs, o kai kas jais nesididžiuoja, kam šventė svarbi, o kai kam ir kolegos nerūpi… Tačiau Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) rektorius prof. Algirdas Gaižutis sveikino išskirtuosius ir visus likusius bendradarbius, linkėjo gerų, darbingų metų, nesileido į akademines ir kaip visada meniškas suvestines, bet davė gerą užtaisą artistams, kurie jau kelios dienos jaudinosi prieš koncertą. Rengėsi scenos ekrane demonstruoti savo vaikystės, paauglystės ir kitokias nuotraukas, fantazavo, kokiais puošniais apdarais dabinsis, visokiais žolelių nuovirais skalavo gerkles, užsislaptinę nuo kolegų ruošė staigmeną.

Kovo 1 d. Geologijos ir geografijos instituto salėje vykęs X Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) suvažiavimas nepasižymėjo nei dalyvių gausa, nei prakalbų entuziastingumu bent jau lyginant su pirmaisiais suvažiavimais. Ir toks lyginimas būtų gal ne visai korektiškas, nes kiti laikai, kiti uždaviniai kyla mokslo ir studijų sistemoje dirbantiems mokslininkams, dėstytojams, apskritai su mokslu susijusių žmonių socialinei aplinkai.

Iš prakalbų gali atrodyti, kad kone kiekvienas užkopęs į tribūną sugebėtų vadovauti departamentui, ministerijai, o gal ir visai valstybei. Reikalinga tik viena sąlyga – kad kiti netrukdytų. Blogiausia, kad trukdančiųjų daug daugiau negu talkinančiųjų. Interesų grupių ir grupuočių, klanų ir klanelių tarpusavio trintyje konkurencijos girnos sumala viską – ir ordinarinę, ir ekstraordinarinę mintį. Konkurencijos veiksnys taip išaukštintas, tarsi būtų duotybė iš dangaus, nors kitose Europos šalyse vis dažniau ir garsiau skamba kitas žodis – bendradarbiavimas.

Lietuvos mokslas ir pramonė: mokslo, studijų ir verslo integracija – taip pavadinta konferencija vasario 7 d. vyko Kauno technologijos universiteto (KTU) senojoje auloje. KTU ją padėjo surengti Lietuvos mokslo akademija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, LR Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokslo taryba. Renginyje dalyvavo gausus mokslo ir studijų institucijų, pramonės bei verslo atstovų, Seimo ir Vyriausybės narių būrys. Pirmininkaujant Lietuvos mokslų akademijos prezidentui prof. Zenonui Rokui Rudzikui ir KTU mokslo prorektoriui prof. Rymantui Kažiui buvo apsvarstyta šalies ūkio ir ekonomikos bei žinių visuomenės plėtros strategija pasitelkiant šio amžiaus varomąją jėgą – mokslo žinias ir technologijas. Išsamiau apie tai – KTU docento Viliaus Misevičiaus ir Jono Klėmano fotoreportažas.

Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) X suvažiavimas, vykęs kovo 1 d. Geologijos ir geografijos institute, neeilinis jau vien tuo, kad yra jubiliejinis. Tikriausiai niekas nesijautė jubiliatu, neišgirdome ir jubiliejams būdingo patoso, nors salėje buvo nemažai ir I suvažiavimo dalyvių. Džiūgauti nėra didelio pagrindo žinant šalies mokslo ir studijų sistemos būklę bei mokslo žmonių jauseną. Gal padėtį padės ištaisyti prasidėsianti mokslo ir studijų reforma? Taip turėtų būti, bet kodėl daugelis, su kuriais tenka kalbėtis, reformą sieja tik su esamo mokslo sistemos griovimu? Vadinasi, esamas mokslas bent jau iš dalies yra kliuvinys tam kitam efemeriškam mokslui, kurį dar reikės sukurti.

Vasario 16-ąją Lietuvos valstybės 90-mečiui paminėti Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo konferencija 1918 metai: išmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpukario metais ir po Šaltojo karo pabaigos. Konferencijoje dalyvavo Lenkijos Respublikos Parlamento, Vokietijos Federacinės Respublikos Parlamento, federalinių žemių parlamentų ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lenkijos Respublikos ambasados ir generalinio konsulato Lietuvos Respublikoje, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos ambasadų užsienio valstybėse atsakingieji asmenys, trijų valstybių mokslo institucijų atstovai, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojai, asociacijos Lietuvos-Vokietijos forumas nariai, Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai.