MOKSLASplius.lt

Diskusijos

Sangrąžos formantai -s, -is, -si ir dar šis tas

Labai dažnai painiojami klausyti ir klausytis, t. y. nesangrąžinis su sangrąžiniu, nors jų reikšmės skiriasi. Nesangrąžinis veiksmažodis klausyti reiškia vykdyti kieno nors įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam nors, pvz.: tėvų reikia klausyti; būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi. S. Dauk.; kai neklausys, tu jį kumščiu, kumščiu; vaikai tėvų tol klauso, kol žąsino bijo.
Sangrąžinis veiksmažodis klausytis reiškia savanorišką veiksmą, kuris dažnai teikia malonumo, naudos, tenkina smalsumą, nereiškia prievartos, pvz.: klausosi (ne klauso) telefono; klausosi (ne klauso) lakštingalų giesmės, klausosi (ne klauso) vėjo ošimo, klausosi (ne klauso) muzikos, prikišusi ausį prie rakto skylutės klausosi (ne klauso) jų pokalbio.

daugiau

Ne vien fantazijos

Pastaruoju metu „Mokslo Lietuvos“ laikraštyje spausdinama nemažai Valerijos Vaitkevičiūtės kalbos straipsnių, kuriuose taisoma pluoštai įvairių kalbos klaidų, tarties ir kirčiavimo dalykų. Laikraščio dėmesys kalbos reikalams pagirtinas, tačiau šios autorės skelbiniuose tarp įprastinių ir jau daugeliui gerai žinomų taisymų yra ir abejotinų, subjektyvių siūlymų, nepagrįstų kaltinimų jai neįtikusiems kalbininkams ar teiginių, paminančių pagarbą mirusių kolegų atminimui. Tai gerokai klaidina visuomenę, ypač radijo ir televizijos kalbos redaktorius, pranešėjus, filmų garsintojus, aktorius, žeidžia nepelnytai puolamus žmones.

daugiau

Informacinė visuomenė Lietuvoje: raida ir perspektyvos

Gyvename nepaprastai sparčios mokslinės bei technologinės pažangos amžiuje, kuriame informacija bei kas sekundę didėjantys jos kiekiai verčia kalbėti apie reikšmingus visuomenės pokyčius. Iš pradžių tik tarp sociologų naudota „informacinės visuomenės“ sąvoka, šiuo metu atrodo kelia susidomėjimą ir platesniam ratui Lietuvos žmonių. Kas yra informacinė visuomenė? Ar mūsų šalyje galima įžvelgti jos formavimąsi? Kokia yra tokios visuomenės ateitis?

daugiau

Komunikacijų krizė globalėjančiame pasaulyje – ar nugalėsime inertiškumą!?

 Nuolankiai užregistravome svarbią užuominą, kai praėjusių metų Velykų šventės metu pasveikinimų tautinėmis kalbomis pabaigoje kartu su lotynų kaip tarptautine, pasaulio tikinčiuosius šv. Tėvas pasveikino esperanto kalba. „Duok mums mūsų Viešpatie Jėzau Kristau, užtariant mūsų Dangiškajai Motinai pakankamai dvasios išminties šiuose mūsų rūpesčiuose“.

daugiau

Kur ir kaip tarti priebalsį „l“

1969 m., vadovaujant K. Ulvydui, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Žodyno sektoriuje, kur aš ėjau vyr. moks. bendr. pareigas, buvo apsvarstytas mano darbo „Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas“ rankraštis. Be K. Ulvydo ir manęs, svarstyme dalyvavo doc. P. Bernadišienė, dr. A. Kučinskaitė ir V. Ambrazas. Niekam nekilo abejonių dėl mano pateiktų tarptautinių žodžių su priebalsiu l tarimo normų priebalsių samplaikoje. Tik V. Ambrazas man primygtinai sakydavo, kad A. Pupkis dėl tarptautinių žodžių l tarimo yra kitos nuomonės.

daugiau

Kaziuko mugės širdis plazda Marilės dainose (2)

 2009 m. rugpjūtį Vilniuje vyko pirmasis pasaulyje „vilniukų“ suvažiavimas. „Vilniukai“ – tai Vilnijos ir Vilniaus miesto lenkai, kurie tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų čia gyveno, o po Antrojo pasaulinio karo vieni savo noru, kiti priverstinai „savo noru“ turėjo palikti įprastas gyvenimo vietas ir išvyko gyventi į Lenkiją. Papildė išeivių iš gimtų vietų sąrašus, kurie po dviejų pasaulinių karų daugybei šeimų tapo ne vien geografinės gyvenamosios vietos pokyčio, bet dažnai ir likiminės dramos liudytojais.

daugiau

Ant balto žirgo per pasaulio politijas

 Tokia mintis dingteli perskaičius Zenono Norkaus monografiją „Nepasiskelbusioji imperija“*. Filosofas ir sociologas gerokai kitaip, nei įprasta istoriografijoje, vertina senąją Lietuvos valstybę: LDK traktuoja kaip imperiją, atlikusią hegemono vaidmenį tuometinės vidurio Europos pariby. Užvaldytos Aukso ordos „nuteriotos“ rusinų žemės, dėl ekspansijos į Rytus gebėjo ir galėjo priešintis Ordinui. Ambicingai siekta lotyniškosios krikščionybės ir Šv. Romos imperijos pripažinimo, bandyta garbingai derėtis su Romos popiežiais, siūliusiais lietuviams apsikrikštyti.

daugiau

Tarptautinių žodžių tartis lietuvių kalboje

 Lietuvių kalboje labai dažnai vartojamas lotyniškas žodis triumfas*, lot.triumphus. Kazimieras Jokantas Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, 1995, p. 1028 (toliaus LLKŽ, 1995) šį žodį aiškina taip: 1) iškilmingas karo vado įvažiavimas į miestą nugalėjus priešą; 2) prk. pergalė. Kazimieras Kuzavinis Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, 1996, p. 882 (toliau LLKŽ, 1996) jį aiškina taip: triumphus 1. triumfas, iškilmingas karvedžio nugalėtojo įvažiavimas į Romą; 2. prk. pergalė; 3. džiūgavimas, džiaugsmas.

daugiau

Komunikacijų krizė globalėjančiame pasaulyje – ar nugalėsime inertiškumą!?

 Komunikacija, pagal J. Fiskę, yra svarbiausias veiksnys kultūrai ir pažangai egzistuoti, be jos bet kokia kultūra turėtų žlugti. Juk žmogus negali gyventi be ryšio su kitais žmonėmis, jį supančia socialine aplinka, nes komunikacija yra keitimosi informacija procesas (V. Baršauskienė), o socialinei kompetencijai ugdyti būtina komunikacinė kompetencija. Ne atsitiktinai komunikacijos terminas pripažintas vienu iš šimto svarbiausių XX-ajame amžiuje.

daugiau

Laikykimės tradicinio kirčiavimo

Šiame straispnyje aptarsiu skaitvardžių kirčiavimą.
Kiekiniai skaitvardžiai víenas, vienà (3) kirčiuojami kaip būdvardžiai báltas, baltà ar jáunas, jaunà (3). Taip juos kirčiuoja Lietuvių kalbos žodynas, 1999, t. XIX, p. 147–173 (toliau LKŽ), visi kirčiavimo vadovėliai, žinynai, gramatikos, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000 ir 2006 (trečias elektroninis jo leidimas)  (toliau DŽ).

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu