Diskusijos

Taip pavadintas redakcijos pranešimas išspausdintas Mokslo Lietuvoje kovo 18 d. Iš jo sužinome apie pernelyg kuklią Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo paramą mokslininkų laikraščiui. Pranešimas rodo, kad laikraštis ilgai neišsilaikys. Redakcija laukia skaitytojų pasiūlymų.

Mes skaitome Mokslo Lietuvą nuo pirmųjų pasirodymo dienų. Laukiame kiekvieno laikraščio numerio, daugumą jų duodame paskaityti ir savo draugams.
Mokslininkų laikraštis yra vienintelis laikraštis, kurį malonu ir naudinga perskaityti visą, prie kai kurių straipsnių sugrįžti.

Straipsnyje siekiama pakomentuoti Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjo prof. Romualdo Juknio mintis dėl kylančios didžiulės grėsmės Lietuvos upėms ir visai aplinkai, panaudojant Lietuvos upių vandenis hidroenergetikai ir laivybai.

Pirmiausia reikia įsidėmėti, kad sonantai l, m, n, r (dar vadinami sonoriniais, balsingaisiais priebalsiais ar pusbalsiais) ir ne tokie balsingi j, v patys asimiliacijai nepasiduoda – neduslėja prieš dusliuosius, pvz.: l – malkos, r – vartai, n – sensta, išskyrus n prieš k ir g, kur virsta liežuvio užpakaliniu – raŋka, aŋga; ir duslieji priebalsiai prieš skardžiuosius l, m, n, r neskardėja, pvz.: p – plinta, t – atminti, s – džiūsna, t – aitrus, p – pjauti, s – svirtis ir t. t.

To paties asmens kalba įvairuoja. Skiriasi ne tik mūsų kalbos gramatika ar leksika, bet ir tartis. Kalbos įvairavimą lemia kelios priežastys: kalbančiojo asmens profesija, jo amžius, išsilavinimas, kokiomis sąlygomis kalbama, su kuo, kokiu tikslu ir t. t. Pavyzdžiui, vienaip kalbame su vaiku, kitaip su suaugusiuoju, dar kitaip auditorijoje, kreipdamiesi iš karto į kelias dešimtis asmenų. Nuo sąlygų, kuriomis kalbame, ir tikslo priklauso kalbos tempas, o nuo jo – kalbos aiškumas.

Staigūs importuojamų energetinių išteklių kainų šuoliai ir tiekimo nesklandumai verčia iš esmės peržiūrėti Lietuvos energetinio ūkio ekonominę ir politinę priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. Šią priklausomybę galime sumažinti didindami vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimą. Ši programa būtų tiesioginis atsakas į Europos Sąjungos jau priimtus ir dar didinamus energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių reikalavimus.

2009 m. lapkričio 23-ąją, Lietuvos kariuomenės dieną, Lietuvos Respublikos Prazidentė Dalia Grybauskaitė prof. Steponui Ašmontui įteikė ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžių. Įdomu, kad aukštam valstybės apdovanojimui profesorių pasiūlė ne „savoji“ Švietimo ir mokslo, bet Krašto apsaugos ministerija. Gal išties savame kaime pranašu nebūsi?

Kaip švenčiame valstybines šventes ir kaip galėtume jas švęsti? Į šiuos klausimus bandė atsakyti Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijos mokiniai kartu su bendraamžiais iš kitų šalies mokyklų, dalyvaujančių projekte Skatinkime Europos demokratines vertybes per tarpkultūrinį valstybės švenčių komunikavimą.

Prof. J. A. Krikštopaičio kalba, pasakytoji Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame renginyje „Lietuviškos viršūnės Tian šanio kalnuose“ 2009 m. lapkričio 5 d.

Žmogaus ir gamtos santykiai žmonijos istorijoje labai pasikeitė. Nors šiai temai skirta daug mokslinių traktatų, išskirtini trys kokybiškai skirtingi žmogaus požiūrio į gamtą ir jo santykių su gamta etapai. Pirmasis civilizacijos raidos etapas dažnai traktuojamas kaip žmogaus gyvenimo harmonijoje su gamta periodas, nors iš tiesų tai buvo etapas, kai gamta diktavo žmogui savo sąlygas, o žmogus jos prisibijojo, dažnai ją sudievindavo ir bandė kiek įmanydamas prie jos prisitaikyti.