Diskusijos

„Mokslo Lietuvoje“ diskutuojama dėl dabar leidžiamoje enciklopedijoje skelbiamų biogramų atrankos. Natūralu: vieni leidinį vertina vienu aspektu, kiti – kitu, tačiau enciklopedija visuotinė, tad požiūriai į ją teisėtai skirtingi.

2009 08 04 LR laidoje Ilinojaus (Illinois) universiteto Čikagoje prof. Giedrius Subačius (g. 1960), nuo 1994m. čia dėstantis Lituanistikos katedroje, teigė, kad kalba turi turėti 3 sluoksnius. „Žargonas gerai!“ – tvirtino jis. Anot G. Subačiaus, jei nebus vidurinio sluoksnio, tai kalba mirs, kaip mirė labai išpuoselėta senoji lotynų kalba. Taip lietuvių kalboje G. Subačius stengiasi įteisinti žargoną ir teigia, kad svarbiausias kalbos gyvybingumo rodiklis yra linksniavimas – namas, namo, namui, namą ir t. t. Apgailėtina dabartinės lietuvių kalbos padėtis iš Ilinojaus ir Jeilio (Yale) universitetų, matyt, atrodo visai gerai ir norima ją dar pagerinti nelabai geromis priemonėmis. Ar tikrai lietuvių kalbą išgelbės tik žargonas ir linksniavimas, kaip kadaise visai netikėtai Romą išgelbėjo žąsys.

Su Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku habil. dr. Rimu NORVAIŠA, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Atsitiktinių procesų skyriaus vyriausiuoju mokslo darbuotoju, bendrauta rengiantis konferencijai „Mokslinių publikacijų vertinimas, mokslinės informacijos sklaida ir žurnalų cituojamumo indeksas: istorija, tendencijos ir perspektyvos“. Ji vyko gruodžio 11 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje ir buvo organizuota Lietuvos mokslininkų sąjungos.

Mokslo reikalais šalyje labiau besidomintieji prisimena 2009 m. gruodžio 19 d. Lietuvos mokslo akademijos rūmuose vykusią įdomią diskusiją mokslo studijų klausimais, faktiškai apie šalyje vykdomą mokslo ir studijų sistemos reformą ir jos padarinius. Tai buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos veiklos 20-mečiui skirta konferencija, parodžiusi, kad aptariamose srityse aštrių problemų tik daugėja. Baigiantis 2010-iesiems buvo nutarta pradėtą diskusiją pratęsti, pajudinant naują susikaupusių problemų sluoksnį. Gruodžio 11-ąją Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje vyks Lietuvos mokslininkų sąjungos organizuojama konferencija „Mokslinių publikacijų vertinimas, mokslinės informacijos sklaida ir žurnalų cituojamumo indeksas: istorija, tendencijos ir perspektyvos“.

Šios temos imtis paskatino pastarosiomis savaitėmis niuktelėję Lietuvos ir Lenkijos politikų veidai: įprastas giedras šypsenas pradėjo keisti susirūpinimas. Laikraščių antraštės ir televizinių diskusijų dalyvių retorika rodo, kad strateginės partnerės viena kitai turi vis daugiau pretenzijų, o tai reiškia, kad nesusikalbėjimo vis daugės, o geranoriškumo gali vis mažėti. Abėcėlinės pavardžių rašymo problemos daliai Lietuvos lenkų tampa principu, rodančiu, kad žodžių junginyje „Lietuvos lenkai“ vis svarbesnis akcentas tenka sąvokai „lenkai“, o ne „Lietuvos“. Kelias, vedantis į niekur, nes kiekvienos rungtyniaujančios šalies tariama pergalė šiame ginče gali reikšti tik viena – ne problemos sprendimą, bet naujų kūrimą. Visai nestrategiškas mąstymas. Net ir „Mažeikių naftos“ transformacija į „Orlen Lietuva“, turėjusi sustiprinti bendrus Lietuvos ir Lenkijos ekonominius interesus, parodė, kad ekonominė bendratis gali būti tokia pat netvari ir pavaldi interesų skersvėjams, kaip ir pavardžių rašymo taisyklės.

Brangūs tautiečiai, murdydamiesi pašlijusios ekonomikos liūne, nepamirškime Mikalojaus Daukšos dar XVI a. mums parašyto testamento: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą... Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“ – Jurgis Lebedys Mikalojus Daukša, 1963, p. 292.

Įdomus ir aktualus pašnekovas – tai toli gražu ne tas pats. Vilius Bražėnas puikiai suderina šias dvi savybes. Kalbindami antikomunizmo patriarchą nesiekiame, kad jo mintys būtinai būtų paskelbtos biblijinėmis tiesomis ir visi tik taip galvotume. Bet įsiklausyti ir pačiam padaryti savo išvadas pravartu kiekvienam, ne vien Viliaus Bražėno gerbėjams. Pagaliau verti dėmesio mūsų pašnekovo argumentai, faktų dėstymas, išvados ir apibendrinimai. Žodžiu, norint visada yra ko pasimokyti. Tad naudokimės proga.

2010 05 25 Ryto suktinis (World 21:45–22 val., vedėja Zita Kelmickaitė) pašnekovės kalbininkės prof. D. Mikulėnienė ir L. Kalėdienė teigė, kad atėjo nauja karta, ir lietuvių kalba keičiasi. Tiksliau – keičiama, neatsižvelgiant nei į Dabartinės lietuvių kalbos žodyno šešto (trečio elektroninio) leidimo, 2006, normas, nei į iki šiolei puoselėtas kirčiavimo vadovėlių (dabartinių kalbininkų net neminimų) normas

2010 m. vasario 16-ąją minint Valstybės atkūrimo dieną septyniolika Lietuvai nusipelniusių mūsų šalies ir užsienio piliečių buvo apdovanoti ordinais ir medaliais. Apdovanotųjų sąraše ir Niujorko politechnikos universiteto profesoriaus, ilgamečio Lietuvos mokslo istorikų asociacijos nario Romualdo Sokolovo-Šviedrio pavardė. Apdovanojimų teikimo dieną profesorius atvykti iš Niujorko negalėjo, tad Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius Prezidentūroje jam įteiktas kovo mėnesį, dalyvaujant artimiausiems draugams ir bičiuliams.

Per LR ir LTV nuolat girdime neįvardžiuotinių būdvardžių formas, pvz.: Šventų Jonų bažnyčia, šventas Juozapas, šventas Kazimieras, šventas Tėvas (popiežius) lenk. Ojciec święty „Sfownik języka polskiego“, 1966 (toliau SJP), t. 8, p. 1362; šventas raštas lenk. Pismo święte SJP, 1966, t. 8, p. 1362; šventa Teresė; mobilus ryšys, mobilus telefonas (būsi saugus su mobiliu telefonu), vieša informacija, aukšti mokslai, neįvardžiuotinių dalyvių formas, pvz.: nekilnojamas turtas, gyvenami namai, baudžiama atsakomybė, baudžiamas kodeksas, kompensuojami vaistai, ir neįvardžiuotinių kelintinių skaitvardžių formas, pvz.: antras pasaulinis karas – lenk. druga wojna światowa „Lietuvių–lenkų kalbų žodynas“, 1991 (toliau LLKŽ), p. 199, ir t. t.