Diskusijos

Lietuvą iš ilgalaikio anarchinio valdymo orbitos gali išvesti tik visuotinis piliečių, vietos bendruomenių atsibudimas, pažangių žmonių aktyvi švietėjiška veikla, bendruomenių ir kiekvieno piliečio sąmoningumas, ryžtas pareigingai ir atsakingai atlikti pilietišką darbdavio pareigą.

Sprendžiant iš visko, Vilius Bražėnas, jei ir turi autoritetų, prieš kuriuos sutiktų lenktis, tai tik du: visu gyvenimu patikrintą tiesą ir žmogaus veiklumą, neduodantį jam aptingti. Balandžio 6 d. didžiuliame bendraminčių pulke Vilniaus karininkų ramovėje sutikęs savo 95-ąjį gimtadienį pasakė, kad tik dabar pradės senti. Tuo sunku patikėti, nes Viliui Bražėnui senti – visiškai nebūdingas kompromisas su visa ryjančiu laiku. Kompromisų nepripažinęs visą gyvenimą, jis įgijo daugybę draugų JAV ir Lietuvoje, bet ne mažiau ir priešų. Bet tai netrikdo veterano. Juk tai ir yra jo gyvenimo esatis – būti karštos polemikos ne šiaip dalyviu, bet aktyviu veikėju, skatintoju kiekvienam žmogui imtis asmeninės iniciatyvos ir veikti.

Mokslo Lietuvos 5-asis numeris labai humanitariškas. Ypač viltingas mokslotyrininko prof. Algimanto Nako rūpinimasis kalbos kultūra viršūnėse (įskaitant šeriuotų ypatų humoro laidas), iš kurių pavyzdys eina žemyn. Malonu, kad keliamas ir geros anglų kalbos pavyzdys, tik ko anglistikos profesorė taip komunikuoja daugelyje sferų ir, nepaisydama Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, nelietuviškai baudžiamai išsireiškia?..

Socialinių mokslų ir verslo vadybos doktorantė Zita Ambrutytė iš Švedijos grįžusi namo trumpalaikiam moksliniam vizitui savo patirtimi dalijosi Vadybos ir ekonomikos universitete ISM.

Doktorantė skaitė paskaitas ir vedė seminarus apie vadybos ir finansų apskaitą bei kontrolės tiriamojo darbo planavimą, dalijosi patirtimi apie doktorantūros studijas ir dėstymo patirtį užsienio universitete, skaitė vadovų studijų ir mokymų paskaitą Kaštų apskaitos sistema „Activity Based Costing“ ir kt.

Per pastarąjį pusmetį fizikai, biochemikai ir kitų sričių mokslininkai gražiai prisistatė Mokslo Lietuvos publikacijose. Humanitarai, išskyrus filosofus ir vertėjus, tarytum neturi ką pasakyti. Tačiau pasisakyti reikia, ypač kai tenka išgirsti sampratas, kad „anglų kalba – žargono kalba“, kad apsilankymas užsienyje prilygsta užsienio kalbos specialybės universiteto kursui ir diplomui, kad kalbotyros mokslinis laipsnis nereikalingas, nes jis yra tik kaip „protingumo patvirtinimas“. Net turint galvoje Vyriausybės politiką mokslininkų atžvilgiu, kalbininkai turėtų ką pasakyti.

Publicistas, tarptautininkas Vilius Bražėnas galėtų būti puikus pavyzdys, kaip galima suderinti gilų tautiškumą su pilietiškumu, plačiu pilietiniu požiūriu į daugelį mūsų gyvenimo įvykių.

Pasaulio spauda mirga žiniomis apie 2007 m. Nobelio premijos laureatus. Jau pranešta, kad chemijos mokslų srities apdovanojimas suteiktas Gerhardui Ertlui (Gerhard Ertl, 1936) už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrinėjimus. Kyla natūralus klausimas – kas girdėti toje srityje Lietuvos padangėje? Apie tai kalbėti suskubo patys mūsų chemikai (Mokslo Lietuva, 2007, Nr. 19, p. 4).

Stebėtinas ir nuostabus dalykas: laikais, kai leidyba iš intelektinės veiklos seniai tapo verslo (neretai agresyvaus) forma ir pelno šaltiniu, dar atsiranda vienas kitas ateivis iš kito pasaulio. Savo paties ir net itin gausių rėmėjų lėšomis jis leidžia solidų leidinį ir jame spausdina rimtas, išliekamąją vertę turinčias publikacijas, palaiko intelektinę bei dvasinę įtampą, taip reikalingą nužmogėjančiame dabarties pasaulyje, kuris mums peršamas kone per visus televizijos kanalus ir viepiasi iš daugelio spalvotų žurnalų viršelių.

Lapkričio 28 d. studijoje Žinių radijas buvo įrašoma „diskusija“ dėl svetimvardžių vartojimo lietuvių kalboje. Įrašas lapkričio 30 d., šeštadienį, radijo bangomis tikriausiai pasiekė ne vieną klausytoją: Žinių radijo laidos gana populiarios tarp mūsų žmonių.
Diskusijose labai retai siekiama tiesos ir dar rečiau ji pasiekiama. Taip buvo ir šį kartą: susitikę du kiekvienos pažiūros atstovai bendros kalbos nerado, kadangi „vakarietiškos“ svetimvardžių vartosenos šalininkai, bokso terminu tariant, stengėsi savo priešininkams smogti žemiau juostos, tai norėtųsi dabar, atsipalaidavus nuo tada pančiojusių mintį jausmų, parodyti tikrąją jų teiginių vertę.

„Mokslo Lietuva“ kreipiasi pagalbos

Šie metai Mokslo Lietuvai prasidėjo nuo nemalonios žinios: Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas nuo šiol neberemia mūsų laikraščio projekto Mokslui ir visuomenei. Projektą Fondas rėmė nuo 1997 m. ir per prabėgusius metus laikraštyje pasirodė daug visuomenei reikšmingų publikacijų, interviu su žymiais šalies ir Lietuvą aplankiusių kitų šalių mokslininkais. Tos publikacijos niekur nedingo, šiandien dauguma jų prieinamos skaitytojams per internetą.

Sunku patikėti, kad Lietuvoje nebūtų suvokta mokslo populiarinimo, mokslo žinių sklaidos reikšmė visuomenei. Iš Europos Komisijos pareigūnų nuolat girdime apie mokslo populiarinimo svarbą, pagaliau ir Lietuvoje nuolat galima išgirsti įvairiausiose auditorijose mokslu besidominančių žmonių klausimų, ką daro mokslininkai, ką gali pasiūlyti vienu ar kitu klausimu. Kitas dalykas, kad neretai spausdintas žodis daugeliui visuomenės narių šiandien tampa prieinamas nebent bibliotekų skaityklose.