Diskusijos

Žingeidų skaitytoją pasiekė 40-oji klaipėdiečio rašytojo Kosto Kauko satyrinė knyga Vai vai bam!..* Žodžiui pasiekė skiriame tam tikrą dozę ironijos, nes 500 egzempliorių tiražas neteikia jokios garantijos, kad bent labai mažą net žingeidžiausių skaitytojų dalį knyga pasieks. Todėl ir sakome, kad tai knyga nepaprastiems skaitytojams, kuriems vis dar rūpi, kas vyksta aplink mus ir mumyse, vadinasi, kas vyksta Lietuvoje.

JAV lietuviai dr. Stasys Bačkaitis, inžinierius Viktoras Jautokas ir Kanadoje gyvenantis prof. Rimas Slavickas savo iniciatyva parengė studiją, skirtą Lietuvos energetikos problemoms spręsti po Ignalinos AE uždarymo. Studija pateikta Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Pasak studijos autorių, Lietuva laiku nesiėmė pakankamų priemonių savo energetiniam saugumui užtikrinti, gyventojai mažai informuoti apie galimus padarinius. Kalbindami vieną iš studijos autorių dr. Stasį BAČKAITĮ, Amerikos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininką mokslo reikalams, pamėginsime į problemą pažvelgti ir Amerikos lietuvių akimis.

Šalyje netyla diskusijos dėl valstybinės reikšmės bibliotekų ateities, o pretekstą davė į dienos į šviesą išvilktas viešai neskelbtas LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 04 28 raštas Nr. SR–07–03–3 Saulėlydžio komisijai Dėl mokslinių bibliotekų tinklo optimizavimo.

Visi esame buvę liudininkais, kai kasmet per valstybinę šventę matome vis tuos pačius kalbėtojus, girdime gerokai pabodusias kalbas, o klausytojų mintys sukasi apie kitką: namus, koncerto laukimą ar užstalės artėjimą. Tada valstybinės šventės idėja ne tik nepasiekia savo svarbiausio tikslo – sustiprinti piliečių sutelktumą savos valstybės orumo, savivokos kontekste, bet tampa savotiška parodija.

JAV lietuviai dr. Stasys Bačkaitis, inžinierius Viktoras  Jautokas ir Kanadoje gyvenantis prof. Rimas  Slavickas savo iniciatyva parengė studiją, pateiktą  Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.  Pasak studijos autorių, Lietuva laiku nesiėmė pakankamų  priemonių savo energetiniam saugumui  užtikrinti, gyventojai mažai informuoti apie galimus  padarinius. Net ir specialistai šalies energetikos  perspektyvas po Ignalinos AE uždarymo komentuoja  skirtingai. Visa tai kelia visuomenės susirūpinimą ir  nerimą. Nors energetinių pajėgumų šalyje pakanka  reikiamam elektros energijos kiekiui pasigaminti, bet  niekas negali užtikrinti, kad Rytų kaimynas visada  bus patikimas gamtinių dujų ir naftos tiekėjas, pagaliau  kas gali užtikrinti, kad šių išteklių kaina nekils.

Mokslinių bibliotekų sistemos ir praktikos, bendrosios bibliotekininkystės ir informacijos mokslų teorijos neatitikties padariniai kaip yla iš maišo išlindo užvirus aistroms dėl Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos tolesnio likimo. Diskusijų metu atsivėrė sisteminės mokslinių Lietuvos bibliotekų bėdos, kurios turėjo anksčiau ar vėliau išlįsti. Akivaizdu, kad nesusikalbama. Ir ne todėl, kad vieni protingesni už kitus, moderniau mąsto ar turėjo daugiau galimybių pasižmonėti po pasaulį. Viena iš nesusikalbėjimo priežasčių yra ta, kad sprendžiant visuomenei rūpimus klausimus remiamasi skirtingais kriterijais ir vertybiniais matais.

Švenčiant Lietuvos vardo pirmojo paminėjimo kronikose tūkstantmetį, vienas ryškiųjų ir prasmingųjų aktų buvo skulptoriaus Tado Gutausko paminklas Vienybės medis, įamžinęs šimto iškiliausių Lietuvos žmonių vardus. Jų sąrašą, surikiuotą abėcėlės tvarka, yra paskelbęs dienraštis Lietuvos rytas (deja, ne be klaidų).

Šiuolaikiniame globaliame, įvairiapusiais ryšiais susietame pasaulyje problema tampa nebe žinių arba informacijos gavimas (kūrimas), bet kuo efektyvesnis ir prasmingesnis jų panaudojimas didinant visuomenės gerovę ir šalies konkurencingumą. Tos žinios ir ryšiai suformavo informacinę arba žinių visuomenę, vadinamą ir tinkline visuomene.

Tai įspūdžiai iš Ketvirtojo Lietuvos kultūros kongreso („Kad Lietuva neišsivaikščiotų…“), kuris gegužės 9 d. vyko Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje. Ar Lietuvos kultūrai pavyks išgyventi, išsiveržti į platesnes erdves? Gal „vamzdžių kultūra“ Neryje ir į dangų kylantys stiklo bokštai Vilniuje ir yra mūsų siekiamybė kultūroje? O gal dabartinės mūsų dvasinės sumaišties tikroji išraiška?