Diskusijos

Ekspertas doc. dr. Almantas Samalavičius be reikalo sugretino dalykus – mokslininkų pagerbimą ir jų straipsnius apie „vykstančių procesų analizę“, – kurių nedera gretinti ir priešinti. Mat šie du dalykai (čia net neleidžiu sau minties, kad redakcijos darbuotojai, metę laikraščio leidybos darbus, ims analizuoti vykstančius procesus – mokslo ar kitus) turi teisę laikraštyje, kaip ir gyvenime, egzistuoti savarankiškai, net negali pretenduoti atstoti vienas kitą.

Jau aptarėme, ko labiausiai pasigendama ekspertų doc. dr. Almanto Samalavičiaus ir Andriaus Navicko vertinimuose. Dabar panagrinėkime tas mažas ekspertų rašinių tekstų dalis (pavyzdžiui, A. Navicko vertinimuose – 28,57 proc. rašinio), kuriose autoriai kažką teigia ar neigia kalbėdami apie Mokslo Lietuvą. Kitaip tariant, tai, ką mes sąlygiškai galėtume suvokti kaip ekspertų vertinimus.

Tie ekspertai ir jų ekspertizės, ak tos Lietuvos mados! Prisiminkime nesenus laikus, kai mūsų politikai ir valdžios vyrai, norėdami perdažyti savo kailį, pasirodyti labai moderniais, šiuolaikiškais ir europietiškais, pabrėždami, kad šalyje nėra nei tinkamų, savo profesinius dalykus puikiai išmanančių mokslininkų, nei kitų gerų specialistų, galvotrūkčiais ėmė kviestis įvairiausius ekspertus iš užsienio šalių ir patys tuo aukštą savąjį lygį prikišamai visiems rodyti. Žinoma, visa tai buvo daroma už svetimus, mūsų visų, ne savus pinigus!

Mokslo Lietuvos redakcijoje baigiame pašnekesį apie Vilnijos reikalus, regiono integravimo į Lietuvos valstybės gyvenimą sunkumus. Pokalbio dalyviai – didelę profesinės veiklos ir gyvenimiškąją patirtį sukaupę asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.

Pagal Visuotinės lietuvių enciklopedijos leidėjų planus numatyta išleisti dvidešimt šios enciklopedijos tomų, o jų paskutinį tomą – 2009 m.: suderinti su Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio sukaktimi ir Valdovų rūmų statybos baigtimi. Pirmieji dešimt tomų išleisti per penkerius metus. Galbūt per likusius ketverius bus galima spėti išleisti ir likusius dešimt tomų.

Beletristinis (meninis, literatūrinis) kalbos stilius yra netinkamas ekspertiniuose mokslo darbuose, ir jis negali atstoti mokslinio kalbos stiliaus. Atidžiau pažvelkime į vieną iš „pagrindinių klausimų“, skirtų kultūros leidiniams tirti, į kuriuos kiekvienas ekspertas privalo atsakyti. „1. Ar Spaudos, televizijos ir radijo fondo (toliau – Fondas) parama įžiebė ugnį, kuri dega, plečiasi ir šildo (čia ir toliau patamsinta mano, – V. R.) ne tik nedidelį leidinio darbuotojų ratą, bet ir nemažą dalį visuomenės?“.

Mokslo Lietuvos redakcijoje diskutuojame apie Vilnijos reikalus, šio regiono integracijos sunkumus į Lietuvos valstybės gyvenimą. Diskusijoje dalyvavo didžiulę profesinės veiklos ir gyvenimiškąją patirtį sukaupę asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.

Apie ekspertizę. Keletas pastebėjimų dėl Mokslo Lietuvos ekspertizių, ekspertų vertinimų, šio laikraščio statuso ir perspektyvų

Mokslo Lietuvos redakcijoje surengta diskusija, skirta Vilnijos reikalams, šio regiono integracijai į bendrą valstybės kūną, vadinasi, valstybingumo stiprinimo ir pilietinės visuomenės ugdymo problematikai. Diskusijoje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.

Man šis laikraštis yra vienas mieliausių, teikiantis žinių, o jų ne tik aš, bet ir visa mūsų šeima labai pasiilgstame. Tai emocijos – turbūt ne vienas pasakytų. Tačiau jame randame ir labai daug informacijos, kuri reikalinga universiteto dėstytojui. Parodykite man alternatyvų laikraštį, kuriame taip atsispindėtų Lietuvos mokslo ir kultūros įvykiai, kuriame galima būtų užčiuopti intelektualiosios Lietuvos pulsą.