Skelbimai

kviečia dalyvauti tarpdisciplininėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „ETNINĖS KULTŪROS TRADICIJŲ TĘSTINUMAS IR IŠŠŪKIAI ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE“, kuri įvyks 2008 m. kovo 28 d. (penktadienį) 10 val. Klaipėdos kolegijos Pedagogikos fakulteto (S. Dariaus ir S. Girėno g. 8, LT-92254, Klaipėda) patalpose.

Konferencijos tikslai: remiantis Lietuvos etninės kultūros tyrinėtojų, istorikų, kultūros vadybininkų, muziejininkų ir kt. kultūros sričių profesionalų bei praktikų sukaupta patirtimi atskleisti etninės ir šiuolaikinės kultūrų sankirtas, jų raiškos formas šių dienų Lietuvoje bei apibrėžti etninės kultūros išsaugojimo problemas, tradicijų plėtrą ir ateities perspektyvas.

Konferencijos temos:
· Etninė kultūra ir globalizacijos iššūkiai.
· Tradicinės kultūros raiškos formos modernioje visuomenėje.
· Etninės kultūros elementai „pop“ kultūroje.
· Etninės kultūros renginių ir švenčių organizavimo specifika.
· Tradicinio ir modernaus meno pritaikymo galimybės kultūrinėse – edukacinės programose.
· Etninės kultūros plėtros valstybinė politika ir jos įgyvendinimo galimybės.

Norinčiuosius dalyvauti prašome užpildyti dalyvio konferencijos anketą (šią rasite internetiniu adresu: www.klk.lt naujienų skiltyje) ir ją atsiųsti el. p. andzelika.lapinskiene@gmail.com; puk@klaipeda.balt.net ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 15 d.

Išsamesnę informaciją apie konferenciją galite rasti internetinėje svetainėje: www.klk.lt arba kreipiantis tel. (+370 46) 402137; (+370 657) 82887, el. p. andzelika.lapinskiene@gmail.com ; puk@klaipeda.balt.net .

„Mokymų organizavimas II ir III pakopos studentams bei tyrėjų mokslinės kompetencijos didinimas sudarant prielaidas ES teisės aktų, susijusių su globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimu bei monitoringu, įgyvendinimui“

Projekto vykdytojas – Vilniaus universiteto Ekologijos institutas.

Projekto partneris – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas.

Projektas skirtas Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 5 priemonės Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje tikslams įgyvendinti.

Projekto pradžia: 2006 m. gegužės mėn.
Projekto pabaiga: 2008 m. gegužės mėn.
Skirta parama: 560 292 Lt

Projekto tikslas – kelti mokslininkų, kitų tyrėjų ir aplinkos apsaugos darbuotojų kvalifikaciją bei motyvaciją ir sudaryti sąlygas rengti naujus aukštos kvalifikacijos specialistus, siekiant, kad atliekamų gamtinių tyrimų ir teikiamų paslaugų kokybė atitiktų naujus, su naryste ES iškilusius poreikius, o vykdomi tyrimai būtų konkurencingi ES mastu.

Projekto uždaviniai

1. Sudaryti sąlygas mokslininkų ir tyrėjų bei aplinkosaugos darbuotojų, dirbančių klimato kaitos, ekologinės stebėsenos, bioįvairovės, išteklių vertinimo ir planavimo srityse bei kitose su globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimais susijusiose srityse, gebėjimų didinimui, vedant tarpdisciplininius mokymų ciklus. Jais siekiama glaudaus tarpdisciplininio bendradarbiavimo bei galimybės keistis naujausia informacija, kuri padidintų atliekamų mokslinių tyrimų konkurencingumą.

2. Parengti naujus specialistus vykdant mokymus II ir III pakopos įvairių gamtamokslinių studijų studentams pagal projekto metu parengtą mokymų medžiagą Globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimai.

3. Sudaryti sąlygas kelti mokslininkų ir tyrėjų bei II ir III pakopos studentų motyvaciją, vedant rinktinių seminarų ciklus.

4. Apmokyti dirbti projekto dalyvius pagal patvirtintas ekologinės stebėsenos metodikas.

2006–2007 m. pasiekti tiesioginiai projekto rezultatai

- Apmokyti 16 projekto dalyvių pagal patvirtintas ekologinės stebėsenos metodikas. Pirmas mokymų ciklas vyko 2007 m. gegužės mėn. Žemaitijos nacionaliniame parke. Antras ciklas vyko 2007 m. rugsėjo mėn. – Aukštaitijos nacionaliniame parke. Mokymuose dalyvavo aplinkosaugos darbuotojai iš Lietuvos nacionalinių, regioninių parkų bei rezervatų.
- Vesti 4 tarpdisciplininių mokymų ciklus. Pirmo ciklo Globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimai ir monitoringas: klimato kaitos poveikio aplinkai vertinimas panaudojant GIS technologijas metu vyko mokymo kursai. Antrą ciklą sudarė mokymai apie Globalią kaitą ir biotą: pokyčius, jų vertinimą ir grėsmę, trečią – apie Ekosistemų jautrumą, pažeidžiamumą ir adaptacijų vertinimą ir prognozes, ketvirtą – apie Bioįvairovę globalios kaitos sąlygomis. Mokymai, kurių dalyviai buvo VUEI, VU GMF mokslininkai ir kiti tyrėjai, vyko Vilniaus universiteto Ekologijos institute. Be Lietuvos ekspertų mokymuose dalyvavo užsienio ekspertai: dr. Vadim E. Panov (Zoologijos institutas, Sankt-Peterburgas), Gordon H. Coop (Center of Environmental Fisheries and Aquaculture Sciences, DEFRA, UK), Rusijos MA narė korepondentė prof. N. Nemova (Karelijos mokslo centro Biologijos institutas), dr. Ravinder Sehgal (San Francisco Universitetas, JAV), dr. Mikhail Kozlov (Department of Biology, Section of Ecology, University of Turku, Suomija).
- Vesti 2 rinktinių seminarų ciklai Globalūs klimato ir gamtos pokyčiai.
- Sukurta II ir III pakopos studentų mokymų medžiaga Globali aplinkos kaita.
- Sukurta tarpdisciplininių mokymų mokslininkams ir tyrėjams medžiaga Biota ir globali kaita (Pirmoji knyga).

2008 m. planuojami tiesioginiai projekto rezultatai

- Baigti 20 aukščiausios kvalifikacijos specialistų mokymus.
- Baigti 27 II ir III pakopos studentų pagal programą Globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimai mokymus.
- Vesti 1 tarpdisciplininių mokymų kursą.
- Pabaigti rengti ir išleisti tarpdisciplininių mokymų knygą Biota ir globali kaita (Antroji knyga).
- Išleisti ekologinės stebėsenos metodikų knygą.

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau – pretendentas) privalo:

1.1. būti ne vyresnis kaip 65 metų;
1.2. būti mokslininkas, įgijęs habilituoto daktaro mokslo laipsnį biomedicinos mokslų srities, ekologijos ir aplinkotyros ar zoologijos kryptyse;
1.3. turėti ne mažesnį kaip 10 metų mokslininko stažą (biomedicinos srities ekologijos ir aplinkotyros ar zoologijos kryptys) bei administracinio darbo patirties;
1.4. kvalifikacija turi atitikti ne mažesnius kaip vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti taikomus kvalifikacinius reikalavimus;
1.5. būti susipažinęs su mokslinių tyrimų įstaigų veiklos organizavimą, finansavimą, darbo teisinius santykius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

2. Privalumai:

2.1. dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, mokslinių publikacijų skelbimas leidiniuose, įrašytuose į ISI bazės pagrindinių leidinių sąrašą;
2.2. narystė tarptautinėse mokslinėse organizacijose, bendradarbiavimo patirtis su tarptautinėmis institucijomis;
2.4. dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant mokslo ir ES struktūrinių fondų paramos projektus patirtis.

3. Per vieną mėnesį nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos, įskaitant paskelbimo spaudoje dieną, pretendentas privalo pateikti:

3.1. prašymą dalyvauti konkurse;
3.2. asmens tapatybę, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
3.3. mokslo laipsnį liudijantį dokumentą ir jo kopiją;
3.4. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir jo kopiją;
3.5. trumpą gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą;
3.6. instituto veiklos plano projektą;
3.7. mokslinių darbų sąrašą;
3.8. kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją.

Pretendentai dokumentus gali siųsti registruotu laišku arba pateikti asmeniškai Institute Personalo, informacijos ir leidybos skyriaus vadovui adresu: Akademijos g. 2, 236 kabinetas, Vilniuje.

Informacija teikiama nurodytu adresu telefonu (8 ~ 5) 272 9898 arba el. paštu rita@ekoi.lt

VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariume gruodžio 13 d. 17 val. vyks paskaita Fizikos Nobelio premijos. Nobelio premijų suteikimo istorija: nuo Rentgeno iki šių metų laureatų. Faktai ir nematomoji pusė.

Pranešėjas – dr. Romualdas Karazija.

Renginys nemokamas.

Planetariumo adresas: Konstitucijos pr. 12A, Vilnius.

http://mokslasplius.lt/planetariumas

Skelbiamo konkurso į Vilniaus universiteto
Eksperimentinės ir klinikinės
medicinos instituto direktoriaus pareigas sąlygos

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau – pretendentas) privalo:

1.1. būti mokslininkas, įgijęs daktaro arba habilituoto daktaro mokslo laipsnį biomedicinos mokslų srities medicinos kryptyje;
1.2. turėti ne mažesnį kaip 10 metų mokslininko darbo stažą ir administracinio darbo patirtį bei kvalifikaciją, atitinkančią ne mažesnius kaip vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas užimti taikomus kvalifikacinius reikalavimus;
1.3. turi būti susipažinęs su mokslinių tyrimo įstaigų veiklos organizavimą, finansavimą, darbo teisinius santykius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

2. Privalumai:

2.1. dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, mokslinių publikacijų skelbimas leidiniuose, įtrauktuose į ISI bazės pagrindinių leidinių sąrašą;
2.2. pedagoginio darbo patirtis;
2.3. narystė tarptautinėse mokslinėse organizacijose, bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis patirtis;
2.4. patirtis rengiant ir įgyvendinant mokslo bei ES struktūrinių fondų paramos projektus.

3. Per vieną mėnesį nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos, įskaitant paskelbimo spaudoje dieną, pretendentai privalo pateikti:

3.1. prašymą dalyvauti konkurse;
3.2. asmens tapatybę, pilietybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
3.3. mokslo laipsnį liudijantį dokumentą ir jo kopiją;
3.4. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir jo kopiją;
3.5. trumpą gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą;
3.6. instituto veiklos plano projektą;
3.7. mokslinių darbų sąrašą;
3.8. kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją.

Pretendentai dokumentus gali siųsti registruotu laišku arba pateikti asmeniškai instituto mokslinei sekretorei adresu: Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, Žygimantų g. 9, LT-01102, Vilnius.

Informacija teikiama nurodytu adresu ir telefonu (8 ~5 ) 262 8841 arba el. paštu birute.butkiene@ekmi.vu.lt

SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ
DIREKTORIAUS PAREIGOMS UŽIMTI

Konkursas organizuojamas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, Instituto statutu, Instituto tarybos darbo reglamentu.

Konkurse gali dalyvauti humanitarinio profilio mokslininkai, turintys mokslinio darbo stažą bei organizacinių sugebėjimų, susipažinę su Instituto veikla bei turintys jos viziją, žinantys Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius mokslo ir studijų institucijų veiklą.

Pretendentai iki skelbime nurodytos datos privalo pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą Instituto tarybos pirmininko vardu dalyvauti konkurse;
• asmens tapatybę ir amžių patvirtinančio dokumento kopiją;
• valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopiją;
• mokslo laipsnį liudijančio dokumento (-ų) kopiją (-as);
• trumpą gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą (CV);
• svarbiausių mokslinių darbų sąrašą;
• instituto veiklos plano projektą;·
• kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją (pretendento nuožiūra).

Direktorių renka Instituto taryba, savo posėdyje išklausiusi pretendentų programinių pranešimų.

Pretendentai dokumentus pateikia Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslinei sekretorei (Saltoniškių g. 58, LT–08105, Vilnius, 215 kab.) iki 2007 m. gruodžio 20 d. Telefonas pasiteirauti (8 ~ 5) 275 1898. Pateikiant dokumentų kopijas turėti jų originalus.

Lapkričio 19 d. vykusio ekspertinio vertinimo metu nuspręsta finansuoti dar 37 užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų paraiškas trumpalaikiams vizitams atvykti į Lietuvos studijų ir mokslo centrus.

„Džiaugiamės didėjančiu Lietuvos mokslo institucijų aktyvumu. Tikiu, kad tokios iniciatyvos kaip ši, gali paskatinti aktyvesnį bendravimą tarp Lietuvos institucijų ir išvykusių mokslininkų. Juk realūs pokyčiai čia gali prasidėti būtent nuo sutvirtėjusių ryšių, geriausios pasaulio patirties perėmimo“, – tvirtina vienas iš projekto iniciatorių dr. Tomas Žalandauskas.

Šiam vertinimui paraiškas pateikė lietuviai tyrėjai iš Didžiosios Britanijos, Australijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Prancūzijos, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos, ketinantys atvykti į Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Vadybos ir ekonomikos (ISM), Kauno medicinos, Kauno technologijos, Šiaulių universitetus, Lietuvos kūno kultūros akademiją, Puslaidininkių fizikos, Matematikos ir informatikos, Socialinių inovacijų, Socialinių tyrimų, Ekologijos, Lietuvių kalbos, Fizikos, Biotechnologijos, Išeivijos, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos ir kt. institutus.

„Šiam vertinimui iki lapkričio pirmosios pateikta 40 paraiškų, kuriomis prašoma finansuoti užsienyje dirbančių tyrėjų trumpalaikius vizitus. Dvi iš jų buvo atmestos lapkričio pradžioje vykusio administracinio vertinimo metu, nes neatitiko pagrindinių keliamų reikalavimų. Ekspertinis paraiškų vertinimas vyko lapkričio 14 ir 19 d., jo metu atmesta dar viena paraiška. Likusiųjų 37 tyrėjų vizitams nuspręsta skirti finansavimą, o jų vizitai į Lietuvos mokslo centrus prasidės jau lapkričio 29 d.“, – apie paraiškų vertinimą pasakoja vizitus organizuojančio Mokslininkų sąjungos instituto atstovė Julija Sabataitytė.

Atvykstantys mokslininkai vizitų metu vykdys tiriamąją, mokslinę bei pedagoginę veiklą socialinių mokslų, technologijų, fizinių, biomedicinos bei humanitarinių mokslų srityse.

Pasak J. Sabataitytės, kaip ir ankstesnių paraiškų svarstymų metu – didžiąją dalį šįkart sudarė biomedicinos mokslų tyrėjų iniciatyvos (13), šiek tiek mažiau aktyvūs socialinių (9), fizinių (7), humanitarinių (6) bei technologinių (5) mokslų atstovai.

Ekspertų komisijos patvirtintą finansavimą gaus 37 iš svetur atvyksiantys lietuviai mokslininkai bei juos priimančios institucijos (Lietuvos mokslo ir studijų centrai ar kt.). Vieno nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių trunkančio vizito biudžetui (atvykstančiam tyrėjui ir priimančiajai institucijai kartu) skirta nuo 5 500 Lt iki 28 000 Lt.

Teikti paraiškas ir užmegzti ar plėtoti bendradarbiavimo ryšius bei siekti patirties sklaidos trumpalaikiams vizitams pasikviečiant užsienyje dirbančius lietuvius tyrėjus ypač skatintos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, rengiantis paskutiniajam paraiškų priėmimo laikotarpiui, pasibaigusiam š. m. lapkričio 1 d., projekto rengėjų suburta grupė individualiai dirbo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, siekdama išsamiau informuoti ir paskatinti Lietuvos mokslo centrus numatyti bent po kelis mokslinius vizitus jų institucijose.

Daugiau informacijos apie atvykstančių užsienyje dirbančių mokslininkų vizitus bei tyrėjų rengiamas atviras paskaitas ar seminarus visi besidomintieji gali rasti interneto svetainėje www.sugrizimai.lt.

Mokslininkų vizitai rengiami įgyvendinant projektą Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas, kuriuo siekiama sukurti užsienio mokslo centruose studijuojančių ir dirbančių Lietuvos piliečių skatinimo grįžti į Lietuvą programą.

Projektas Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Užsienio lietuvių rėmimo centro informacija

Dėmesys studentų psichikos sveikatai

Psichikos sveikata paskelbta prioritetine sveikatos apsaugos srityje. Ypač pabrėžiama prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo svarba. Lietuvoje kuriamos įvairios psichikos sveikatos stiprinimo bei prevencijos programos vaikams, paaugliams, šeimoms. Pradėta rūpintis ir darbuotojų psichikos sveikata. Studentai, deja, dažniausiai lieka nuošalyje. Universitetai rūpinasi studentais su fizine negalia (įrengiamos vietos automobilių stovėjimo aikštelėse, specialūs įvažiavimai, liftai ir pan.). Tačiau kodėl taip mažai rūpinamasi studentais, turinčiais psichikos sveikatos problemų? Juk suteikus pagalbą ankstyvoje sutrikimų atsiradimo stadijoje, sumažės psichiatrinės pagalbos, hospitalizacijos poreikis, studentams nereikės nutraukti mokslų, atidėti sesijos ar imti akademinių atostogų. Kartais atrodo, kad studentams, turintiems rimtų psichologinių problemų ar psichikos sveikatos sutrikimų, ne vieta aukštosiose mokyklose.

Lietuvoje nerenkama specialios statistikos apie studentų psichikos sveikatą. Tačiau vien pažvelgus į statistinius duomenis apie savižudybes, depresijas ir kitokius sutrikimus bei šių sutrikimų varginamų žmonių amžių, pastebima, kad nemaža dalis jų – studentai. Psichikos sveikatos federacija konstatuoja, kad psichikos sveikatos problemų turi vienas iš keturių pasaulio gyventojų. Pripažįstama, kad gerokai daugėja psichikos sutrikimų (depresijos, valgymo sutrikimų ir kt.) tarp jaunų (16–25 metų amžiaus) žmonių.

Daugelyje pasaulio universitetų jau seniai yra psichikos sveikatos centrai (ar psichologinės pagalbos centrai), kuriuose konsultuojami studentai, turintys psichologinių ir psichikos sveikatos problemų, vykdomos įvairios psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencijos programos, atliekami moksliniai tyrimai. Universitetų psichologinės tarnybos konstatuoja, kad klientų kasmet daugėja. Štai Viskonsino universitete atlikti tyrimai parodė, kad 92 proc. studentų, kurie kreipėsi į universiteto konsultacinę tarnybą, turėjo akademinių sunkumų, 16 proc. buvo silpnai išreikšti depresijos požymiai, 43 proc. kankino vidutiniškai, o 41 proc. – stipriai išreikšta depresija. (Woolfson, 1997). Leičesterio universiteto apklausos atskleidė, kad 40 proc. studentų nerimauja dėl akivaizdžių depresijos simptomų, fobijų ar net panikos priepuolių.

Kembridžo universitete 1995–1998 m. surinkti duomenys apie studentų grupę, kuri sudarė 25 proc. visų universiteto studentų. Pateiktos šios išvados:

- apie 20 proc. studentų nurodė bent vieną problemą, kuri sukėlė didelį nerimą;
- viena iš 5 moterų ir vienas iš 10 vyrų bent kartą patyrė depresijos arba nerimo epizodus;
- psichologinės problemos išaugdavo universiteto egzaminų sesijos metu;
- 6 proc. nurodė, kad jiems kilo minčių apie savižudybę, o 1 proc. mėgino žudytis.
- 6 proc. moterų nurodė, kad kankinasi dėl dietų;
- apie 10 proc. studentų nurodė vartojantys tiek alkoholio, kad tai jau gali sukelti priklausomybę (Surtees, Wainwright and Pharoah, 2000).

Ne taip seniai Lietuvos universitetai pradėjo teikti psichologines konsultacijas. Jose dirbantys profesionalūs psichologai irgi stengiasi padėti kuo didesniam studentų skaičiui.

Vykdant projektą Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro kūrimas, kuris įgyvendinamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete įkurtas Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras. Vienas centro tikslų – teikti psichologines paslaugas. Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje buvo įkūręs psichologinę konsultaciją. Deja, dėl lėšų, patalpų ir darbuotojų trūkumo, pagalba buvo teikiama tik nedideliam klientų skaičiui. Dabartinis centras įsikūrė buvusios Psichologinės konsultacijos pagrindu. Konsultacijoje sukaupta patirtis leido drąsiai planuoti ateities darbus, lygiuojantis į užsienio universitetų psichikos sveikatos centrus. Centras ragina visų universiteto fakultetų studentus pradėti rūpintis savo psichikos sveikata, nebijoti kreiptis konsultacijų ar pagalbos.

Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų centre teikiamos individualios psichologinės konsultacijos, taip pat siūlomas šeimų (porų, tėvų ir vaikų ir pan.) psichologinis konsultavimas. Studentai turės galimybę spręsti jiems kilusius sunkumus, geriau pažinti save, mokytis, kaip įveikti stresą bei tobulinti savo bendravimo įgūdžius. Dar viena centre teikiama paslauga – asmenybės savybių, pažintinių gebėjimų ir profesinio tinkamumo įvertinimas.

Rūpindamasis studentų ir kitų VU bendruomenės narių psichikos sveikata Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras nuolat organizuos psichologinio švietimo akcijas.

VALSTYBĖS STIPENDIJŲ MOKSLININKAMS KONKURSAS

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą valstybės stipendijoms mokslininkams gauti.

Valstybės stipendijų mokslininkams konkursas organizuojamas vadovaujantis Valstybės stipendijų mokslininkams nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1425 Dėl valstybės stipendijų mokslininkams įsteigimo (Žin., 2001, Nr. 101-3603).

Valstybės stipendijų mokslininkams konkursas organizuojamas dėl dviejų rūšių valstybės stipendijų:

– valstybės stipendijų, kurios skiriamos 2008 m. ne vyresniems kaip 35 metų amžiaus mokslininkams, jų vykdomiems aktualiems moksliniams tyrimams paremti;

– aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendijų, kurios skiriamos 2008–2009 m., jau pasiekusiems išskirtinių rezultatų ne vyresniems kaip 65 metų mokslininkams.

Kandidatus valstybės stipendijų mokslininkams konkursui gali siūlyti mokslo ir studijų institucijos. Savo kandidatūras taip pat gali pasiūlyti ir patys pretendentai. Konkurse gali dalyvauti asmenys jau turintys mokslo laipsnį.

Paraiškos valstybės stipendijų mokslininkams konkursui priimamos nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2007 m. gruodžio 12 d. imtinai.

Informaciją apie reikalavimus konkursui teikiamiems dokumentams galima rasti interneto tinklalapyje adresu: http://www.smm.lt/naujienos/konkursai.htm#vsmk_0710

Paraiškos valstybės stipendijų mokslininkams konkursui pristatomos į Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento Mokslo ir technologijų skyrių (Z. Sierakausko g. 15, Vilnius; II a., 210 kab.) arba siunčiamos adresu: Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamentui Mokslo ir technologijų skyriui (Z. Sierakausko g. 15, LT- 03105 Vilnius), informacija teikiama tel. (8 ~ 5) 219 0110.

VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariume

2007 m. gruodžio13 d. 17 val. vyks paskaita „Fizikos Nobelio premijos. Nobelio premijų suteikimo istorija: nuo Rentgeno iki šių metų laureatų. Faktai ir nematomoji pusė“.

2007 m. LIETUVOS MOKSLO PREMIJOMS PATEIKTI DARBAI

VILNIAUS UNIVERSITETO IMUNOLOGIJOS INSTITUTAS
SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS UŽIMTI

Konkursas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1421. Konkurse gali dalyvauti pretendentai:

• mokslininkai, įgiję daktaro arba habilituoto daktaro mokslo laipsnį biomedicinos mokslų srities, biologijos arba medicinos kryptyse;
• turintys ne mažesnį kaip 10 metų mokslininko stažą bei administracinio darbo patirtį ir kvalifikaciją, atitinkančią ne mažesnius kaip vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas užimti taikomus kvalifikacinius reikalavimus;
• turi būti susipažinę su mokslinių tyrimo įstaigų veiklos organizavimu, finansavimu, darbo teisinius santykius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

Pretendento privalumai:

• dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, mokslinių publikacijų skelbimas leidiniuose, įtrauktuose į ISI bazės pagrindinių leidinių sąrašą;
• pedagoginio darbo patirtis;
• narystė tarptautinėse mokslinėse organizacijose, bendradarbiavimo patirtis su tarptautinėmis institucijomis;
• dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant mokslo ir ES struktūrinių fondų paramos projektus patirtis.

Per vieną mėnesį nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos, įskaitant paskelbimo spaudoje dieną, pretendentai privalo pateikti:

• prašymą dalyvauti konkurse;
• asmens tapatybę, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
• mokslo laipsnį liudijantį dokumentą ir jo kopiją;
• valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir jo kopiją;
• trumpą gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą;
• instituto veiklos plano projektą;
• mokslinių darbų sąrašą;
• kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją.

Pretendentai dokumentus gali siųsti registruotu laišku arba pateikti asmeniškai instituto moksliniam sekretoriui adresu: VU Imunologijos institutas, Molėtų pl. 28, LT-08409, Vilnius.

Informacija teikiama nurodytu adresu ir telefonu (8 ~ 5) 246 9223 arba el. paštu siaurys@imi.lt

skelbia viešą konkursą šioms pareigoms užimti:

Visuomenės sveikatos tyrimų skyriuje:

jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 etatas);
jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,25 etato);
vyresniojo mokslo darbuotojo (1 etatas).

Darbo medicinos centre:

Profesinių ligų registre – specialisto (0,5 etato).

Pretendentai į nurodytas vietas turi pateikti:

• prašymą dalyvauti konkurse Instituto direktoriaus vardu nurodant pareigybę;
• asmens tapatybę įrodantį dokumentą;
• gyvenimo aprašymą (CV);
• išsilavinimą liudijantį dokumentą, kvalifikacinio mokslo laipsnio (-ių) diplomo (-ų) ir pedagoginio mokslo vardo (-ų) atestato (-ų) kopijas bei kitų kvalifikacijos kėlimo pažymėjimų kopijas;
• 5 metų mokslinių straipsnių, monografijų, metodinės medžiagos sąrašą (pretenduojantiems į mokslo darbuotojų vietas).

Higienos instituto darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai bei mokslo darbuotojų konkurso organizavimo ir atestavimo tvarka skelbiami Instituto interneto tinklalapyje http://www.hi.lt

Dokumentai priimami 10 kalendorinių dienų po konkurso paskelbimo spaudoje adresu: Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius, tel.(8 ~ 5) 262 4583.

Direktorius

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto plėtra ir mokslinių tyrimų rezultatų Lietuvos odontologinėje praktikoje sklaidos užtikrinimas

Projekto tikslai

1. Sustiprinti darbinius mokslininkų-tyrėjų, rezidentų ir praktikuojančių gydytojų odontologų gebėjimus nanotechnologijų, DNR bei veido tipologijų tyrimų pagrindu kuriant šių technologijų aplikacijų odontologijoje metodikas bei užtikrinant modernių medicininių technologijų pritaikymą žandikaulio korekcijos, invalidų odontologinės pagalbos ir burnos vėžinių susirgimų prevencijos srityse Lietuvos populiacijai.
2. Didinti Lietuvos mokslininkų-tyrėjų ir dėstytojų kvalifikaciją bei žinių lygį užtikrinant jų gebėjimą dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir taikant moderniąsias medicinos technologijas.
3. Sudaryti prielaidas odontologijos doktorantūros studijas sukurti Vilniaus universitete.

Projekto uždaviniai

1.1. Remiantis stažuotėmis svarbiausiuose Europos Sąjungos centruose užtikrinti, kad Universiteto mokslininkai įsisavintų naujausias tyrimų metodikas ir šių žinių perteikimo rezidentams bei praktikuojantiems gydytojams odontologams įgūdžius.
1.2. Įtraukti papildomus mokslinius darbuotojus bei rezidentus į jau pradėtus ir nuo 2006 m. pradedamus mokslinius tyrimus siekiant ugdyti šių specialistų kvalifikacinius gebėjimus.
1.3. Suformuoti Lietuvos praktikuojančių gydytojų odontologų gebėjimą dalyvauti klinikiniuose tyrimuose bei moksliniuose tyrimuose nanotechnologijų naudojimo, mikroorganizmų identifikavimo DNR hibridizacijos metodais, neįgaliųjų burnos ligų profilaktikos, veido ir žandikaulių deformacijų bei žandikaulių kraštinio kaulo tyrimų, lietuvių veidų amžinių pokyčių ir burnos ikivėžinių susirgimų bei vėžio profilaktikos srityse.
1.4. Suteikti naujų žinių ir įgūdžių naujųjų technologijų taikymo srityse Universitete rengiamiems rezidentams bei (tobulinimosi ciklų pagrindu) praktikuojantiems gydytojams odontologams.
1.5. Informuoti apie naujausius mokslinius laimėjimus nanotechnologijų naudojimo, mikroorganizmų identifikavimo DNR hibridizacijos metodais, neįgaliųjų burnos ligų profilaktikos, veido ir žandikaulių deformacijų bei žandikaulių kraštinio kaulo tyrimų, lietuvių veidų amžinių pokyčių bei burnos ikivėžinių susirgimų ir vėžio profilaktikos srityse. Apie šiuos laimėjimus odontologijoje informuoti medicinos ir plačiąją visuomenę.

2. Didinti mokslininkų-tyrėjų ir dėstytojų kompiuterinio raštingumo bei užsienio kalbų įgūdžius, kurie atitiktų šiuolaikinius reikalavimus ir užtikrintų jų gebėjimą naudotis moderniosiomis informacinėmis technologijomis bei naujausiais mokslo laimėjimais, taip pat užtikrintų jų mobilumą.

3. Atlikti reikiamus tyrimus ir parengti visą dokumentaciją doktorantūros studijoms įkurti.

Projekto laukiamas rezultatas

Studijos naujai įkurtoje Tyrimų ir studijų bazėje bus prieinamos VU rezidentams, internams, KMU rezidentams, gretutinių specialybių (neurochirurgijos, traumatologijos) rezidentams ir visų universitetų besimokantiems asmenims, kurių diplomus pripažįsta Vilniaus universitetas.

Įgyvendinus projektą gautais rezultatais galės naudotis mokslinė bendruomenė – ne tik odontologijos, bet ir kitų pakraipų medicinos studentai, asmenys, siekiantys kelti savo kvalifikaciją ir savarankiškai mokytis. Tyrimų rezultatai galės būti naudojami ausų, nosies, gerklės gydymo, traumatologijos, neurochirurgijos, neurologijos, pediatrijos, plastinės chirurgijos ir psichiatrijos srityse.

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS

Skelbia priėmimo konkursą į fizinių mokslų geologijos krypties (05P) ir geografijos krypties (06P) dieninės studijų formos doktorantūrą (4 vietos) bei neakivaizdinės studijų formos, kai studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, doktorantūrą (2 vietos).

Prašymai stoti į doktorantūrą pateikiami direktoriaus vardu mėnesį nuo konkurso paskelbimo dienos pridedant gyvenimo aprašymą, magistro arba vienpakopio aukštojo mokslo baigimo diplomą ir priedą prie diplomo (originalus ir kopijas, originalai iš karto grąžinami), dviejų mokslininkų rekomendacijas, savo mokslo darbų sąrašą ir jų kopijas, o jeigu tokių nėra – mokslinį referatą numatomos disertacijos tema.

Geologijos ir geografijos instituto adresas: T. Ševčenkos g. 13, LT-03223, Vilnius, tel.: (8 ~ 5) 210 4693.

Rietavo savivaldybės mero Antano Černeckio iniciatyva į konferenciją sukviesti čia gimę, augę, dirbę ir tebedirbantys, save vadinantys rietaviškiais, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie šio krašto plėtotės. Susirinkusieji pritarė siūlymui įkurti Rietavo kraštiečių klubą.

Šio sumanymo autorius Rietavo savivaldybės meras teigia: „Kraštiečių klubas tai savanoriška ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, kurios tikslas suvienyti visus Rietavo krašto gyventojus, savus ir pabirusius po visą Lietuvą, aktyviai besireiškiančius moksle, kultūroje, verslo ir kitose srityse tarpusavio bendradarbiavimui dėl Rietavo krašto ateities kūrimo.“

Kraštiečių klubo prezidentu išrinktas habil. dr. prof. Leonas Ašmontas. Į valdybą išrinkti iš šio krašto kilę mokslininkai prof. Juozas Antanavičius, doc. Eugenijus Stonkus. Tiesiogiai rūpintis klubo veikla galėjo ir habilituoti mokslo daktarai – Petras Bendikas, Jonas Sapragonas, dr. Vidmantas Janukėnas, rašytojas Edmundas Malūkas, poetas Stasys Žlibinas, dailininkas Henrikas Ciparis, gydytoja Jūratė Kisielytė ir daugelis kitų, nes šis kraštas išugdė nemažai garsių mokslininkų, medicinos, kultūros darbuotojų.

Kraštiečių klubo steigiamosios konferencijos dalyviai buvo pakviesti į Antrojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio baigiamąjį koncertą, Mykolinių šventės renginius.

Julius Norkevičius

Lietuvoje vykdomo protų susigrąžinimo projekto nauda abipusė

Lietuvoje nuo 2006 m. gegužės mėn. sėkmingai vykdomas projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, pagal kurį į Lietuvos mokslo centrus trumpalaikiams vizitams atvyksta lietuviai mokslininkai iš viso pasaulio. Stebint akademinės bendruomenės susidomėjimą projektu buvo nuspręsta pratęsti paraiškų vertinimo terminą. Taigi paskutinė numatoma paraiškų vertinimo data - šių metų lapkričio 1 d., o mokslininkų vizitai turės baigtis iki 2008 m. kovo 1d. Projekto organizatoriai tikisi, kad Lietuvos mokslo centrai suskubs ieškoti partnerių, kurie galėtų atvykti į jų institucijas, ir teiks paraiškas dėl mokslininkų vizitų finansavimo. Dalyvavimo projekte nauda akivaizdi – pasikvietus mokslininką užsimezga artimesni bendradarbiavimo santykiai, kurių pagrindu ateityje bus vykdomi bendri moksliniai projektai ir tyrimai.

Projekto vykdymo laikotarpiu buvo patvirtintas finansavimas 29-iems moksliniams vizitams, trunkantiems nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Jau 17 mokslininkų vizitų yra pasibaigę, o 4 vyksta šiuo metu. Atvykę tyrėjai įgyvendina vizito pradžioje užsibrėžtus tikslus – skaito paskaitas ir seminarus, renka medžiagą moksliniams darbams, rengia publikacijas, susitinka su savo srities specialistais, kuria ir įgyvendina bendrus mokslinius projektus su Lietuvos mokslo centrais.

Pirmieji vizitai į mokslo centrus prasidėjo kovo mėnesį. Į Lietuvą atvyksta įvairių mokslo sričių tyrėjai ir tai lemia itin platų vizitų tematikos spektrą – nuo nanoklasterizacijos procesų realaus laiko stebėsenos priemonių kūrimo ir tyrimų iki žiauraus elgesio ir prievartos, pasitaikančios tėvų ir vaikų santykiuose bei partnerystės ryšyje, analizės. Atvykusieji noriai dalinasi savo patirtimi, naujausia moksline literatūra ir atliktų tyrimų duomenimis. „Aš įžvelgiu didesnę naudą mokslinei institucijai, kuri kviečia mokslininką, nei pačiam tyrėjui, nes Lietuvos mokslo institucijos, deja, dažnai neturi naujausios mokslinės įrangos ar literatūros duomenų bazių“, - teigia iš Suomijos į Vilniaus universitetą atvykusi mokslininkė Jūratė Virkutytė.

Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų Pitsburgo universiteto Antropologijos departamento mokslininkės Neringos Klumbytės, šis projektas suteikė galimybę integruotis į Lietuvos mokslininkų bendruomenę ir pajusti ją iš vidaus. Mokslininkė tikisi, kad po apsilankymo Lietuvoje santykiai su Lietuvos mokslininkais nenutrūks ir bendradarbiavimas taps dar artimesnis.

Projekto naudą įžvelgia ne tik viešėję mokslininkai, bet ir jų vizitus koordinavę žmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja prof. Jolanta Kuznecovienė įsitikinusi, kad jos koordinuotas vizitas buvo maksimaliai naudingas tiek atvykusiai mokslininkei, tiek universitetui, nes mokslo šaka, kuriai atstovavo atvykusi tyrėja, Lietuvoje nėra plačiai išvystyta.

Projekto organizatoriai Užsienio lietuvių rėmimo centras primena, kad paskutinis paraiškų vertinimas dėl vizitų finansavimo bus vykdomas lapkričio 1 d. Užsienio tyrėjai ir juos priimančios institucijos gali teikti paraiškas dėl vizito finansavimo naudodamiesi Elektronine paraiškų pateikimo sistema (EPPAS) vizitai.eppas.lt. Projekto internetinėje svetainėje www.sugrizimai.lt skelbiama naujausia informacija apie projektą, jo eigą bei tarpinius rezultatus. Joje taip pat įdiegta duomenų bazė, skirta tyrėjams ir priimančioms institucijoms, kurie siekia surasti partnerius būsimiems vizitams.

Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.