Mokslo Lietuva - Paveldas

Rytų Prūsija be legendų

administratorius — Fri, 30 Dec 2011 00:00:00 +0200

Lapkričio 11–13 dienomis Baltijos akademija (Academia Baltica; centras Liubeke, prie Baltijos jūros) Sankelmarke su Šlėzvigo-Holšteino žemės Europos akademija (Šiaurės Vokietija) surengė tarptautinį seminarą apie Rytų Prūsijos (Rytprūsiai gyvavo iki 1946 m.) ir jos kraštų – Varmijos (Varmės), Mozūrijos ir Klaipėdos krašto – praeitį, gyventojus. Programos įžangoje akademijos vadovas Dr. Christianas Pletzingas iš Liubeko ir renginio vedėjas (moderatorius) Dr. Gerhardas Doliesenas (Dolyzenas) iš Liuneburgo (jame veikia Rytų Prūsijos krašto muziejus) rašo, kad lenkų, lietuvių, rusų ir vokiečių jaunimui Rytų Prūsijos praeitis nuo 1989 metų naujai atsiveria, vėl atrandamas kraštas; daliai jų (išskyrus Kaliningrado srities rusus) – tai protėvių žemė, tėvynė.

daugiau

Apie Joną Jablonskį kalbėti niekada ne vėlu

administratorius — Wed, 28 Dec 2011 17:12:18 +0200

Man teko būti ir kalbėti knygos „Atsiminimai apie Joną Jablonskį“ sutiktuvėse, kurios vyko 2011 m. rugsėjo 22 d. Signatarų namuose (Vilnius, Pilies g. 26). Laikas sparčiai bėga, bet vis iš galvos neišnyksta šis renginys: kaskart mintimis prie jo grįžtu. Kuo toliau, tuo labiau brendo noras pristatyti platesnei visuomenei kai kurias tada pasakytas ir nepasakytas mintis.

daugiau

Voluinės Lesės Ukrainkos nacionalinis universitetas

administratorius — Sat, 17 Dec 2011 00:00:00 +0200

2010 m. rudenį Voluinės nacio-nalinis Lesės Ukrainkos universitetas Lucke iškilmingai paminėjo 70-ąsias savo veiklos metines. Universitete veikia 5 institutai, 11 fakultetų, technologijos ir verslo koledžas; muziejai, mokymo centrai ir kiti padaliniai. 2010 m. universitete dirbo pedagoginio profilio specialistų, mokėsi (dieninis, vakarinis ir neakivaizdinis skyriai) studentų.

daugiau

Nikolajus Kazanskis ir Vanda Kazanskienė – tai ir Lietuvai svarbūs vardai

administratorius — Sat, 17 Dec 2011 00:00:00 +0200

Rugsėjo 14–16 d. LR Seime vyko garsiam rusų mokslininkui, baltų ir slavų kalbų bei senosios kultūros tyrinėtojui Vladimirui Toporovui (1928–2005) skirta konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Konferencijoje dalyvavo ir vienas žymiausių Rusijos klasikinės filologijos autoritetų, žymus filologas prof. akad. Nikolajus Kazanskis iš Sankt Peterburgo

daugiau

Prūsijos valdžios tautinė švietimo politika XIX a

administratorius — Sat, 17 Dec 2011 00:00:00 +0200

Wilhelmas von Humboldtas (1767–1835), 1801–1810 m. būdamas Prūsijos kulto ir švietimo reikalų ministru, reformavo pradžios mokyklas, jas supasaulietino, pritaikė J. H. Pestalozzio pedagogikos principus. 1809 m. inspektuodamas Rytų Prūsijos mokyklas ir domėdamasis švietimo reforma Humboldtas Karaliaučiuje susitiko su lietuvių kalbos teisių gynėju Martynu Liudviku Gediminu Rėza.

daugiau

Prūsijos valdžios tautinė švietimo politika XIX a.

administratorius — Wed, 07 Dec 2011 00:00:00 +0200

Karalienės gyvenvietė įkurta ant Pisos upės kranto (ties Gumbine susilieja su Raminta, arba Rominta, o ši netoli Įsruties – su Angerape ir čia prasideda Prieglius). Taigi ši gyvenvietė įkurta svarbioje kelių jungtyje tarp Gumbinės ir Įsruties, prie plento, jungiančio Eitkūnus su Karaliaučiumi.

daugiau

„Paketinimas geresnio pradėjimo su išminties padrūtinimu“ (3)

administratorius — Thu, 17 Nov 2011 00:00:00 +0200

Ilinojaus universiteto Čikagoje Lietuvių kalbos katedros vadovas profesorius Giedrius SUBAČIUS ir toliau dalijasi mintimis apie reikšmingą lituanistikai radinį: 2006 m. Lenkijos nacionalinio muziejaus Krokuvoje vieno inkunabulo paraštėse aptikti ranka įrašyti lietuviški įrašai (glosos). Juos aptiko Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos Lenkų kalbos instituto darbuotojas Mariušas Lenčukas (Mariusz Leńczuk), o prof. Giedrius Subačius kartu su Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesoriumi Vieslavu Vydra (Wiesław Wydra) nustatė, kad aptiktosios glosos parašytos lietuviškai.

daugiau

Ten, kur gimė tautiška giesmė

administratorius — Thu, 10 Nov 2011 00:00:00 +0200

Neseniai pasirodė knyga-albumas „Lietuvos himno gimtinė“. Jos autorius – Vilniuje gyvenantis, tačiau visą savo laisvalaikį paskyręs gimtajam Kudirkos Naumiesčiui, pagal išsilavinimą inžinierius, pagal pašaukimą – istorikas Romas Treideris. Tai jo kaupti, dovanoti eksponatai augino tuometinės Vinco Kudirkos vidurinės mokyklos muziejų, tai jo ir bendraminčių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje iškilo Vinco Kudirkos muziejus, kurio fonduose ne vienas eksponatas – Romo Treiderio dovana. Pagaliau jo iniciatyva rengtos muziejaus ekspozicijos, pasirodė leidiniai „Dr. Vinco Kudirkos muziejus“ (1998), „Lietuvos himnas“ (2005).

daugiau

„Paketinimas geresnio pradėjimo su išminties padrūtinimu“ (2)

administratorius — Thu, 10 Nov 2011 00:00:00 +0200

Su Ilinojaus universiteto Čikagoje Lietuvių kalbos katedros vadovu profesoriumi Giedriumi SUBAČIUMI tęsiame pokalbį apie reikšmingą lituanistikai radinį: 2006 m.
Lenkijos nacionalinio muziejaus Krokuvoje vieno inkunabulo paraštėse aptiktos 28 ranka įrašytos lietuviškos glosos (įrašai). Jas inkunabule aptiko Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos Lenkų kalbos instituto darbuotojas Mariušas Lenčukas (Mariusz Leńczuk), o prof. Giedrius Subačius kartu su Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesoriumi Vieslavu Vydra (Wiesław Wydra) nustatė, kad aptiktosios glosos parašytos lietuviškai. Atliktoji analizė leidžia daryti prielaidą, kad lietuviški įrašai datuotini 1520–1530 metais. Nors dėl tikslios datos dar gali kilti diskusijų, bet neabejotina viena – tai ikimažvydinio laikotarpio įrašai.

daugiau

Sudargas – knygnešių sostinė

administratorius — Thu, 10 Nov 2011 00:00:00 +0200

Kai 1858 m. Seinų vyskupija neturėjo vyskupo, tai grupelė Seinų kunigų seminarijos klierikų, baigę teologijos studijas, pėsti keliavo į Varninę, kad iš vyskupo Motiejaus Valančiaus gautų kunigystės šventinimus. Šių klierikų tarpe buvo ir zanavykas Martynas Sederavičius (1829–1907). Iki lietuviškos raštijos ir spaudos uždraudimo dar buvo likę šešeri metai. Nujausdamas artėjančią grėsmę vyskupas Motiejus Valančius naujai įšventintiems kunigams pasakė prasmingą pamokslą, ragindamas juos dirbti krašto švietėjišką darbą. Prie savo amžiaus trisdešimtmečio priartėjęs jaunas kunigas Martynas Sederavičius šiuos vyskupo pasakytus žodžius giliai įsidėjo į savo širdį.

daugiau