Paveldas

Įspūdžiai iš pažintinės kelionės „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“, kurią surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene.

XIX a. antroji pusė. Buvusioje Didžiosios Lietuvos kunigaikštystėje rusiškasis dvigalvis erelis negailestingai drasko Lietuvos kūną. Nesnaudžia ir kaimyninės valstybės plėšrūnas. Nusižiūrėjęs į rusiškąjį dvigalvį, vokiškasis erelis, kanclerio Bismarko (1815–1898) balsu Mažojoje Lietuvoje šaukia: „Viena šalis, viena tauta, viena kalba“. Atrodo, jog atėjo lietuvių tautos pakasynos. Ir tuo metu Girėnuose (Ragainės aps.) į tautosakos rinkėjo Viliaus Kalvaičio (1848–1914) stubos duris pasibeldžia žmogus su lagaminėliu rankose.

2006 m. viename iš Lenkijos nacionalinio muziejaus Krokuvoje inkunabulų aptiktos 28 ranka rašytos lietuviškos glosos. Tyrinėtojų įrodyta, kad tai ikimažvydinio laikotarpio įrašai, todėl šis radinys yra ypač reikšmingas atradimas lituanistikai.

Kalbos šventė Svėdasuose. Daugelis J. Tumo-Vaižganto krašto žmonių jau nuo mokyklos laikų yra gerai susipažinę su gimtosios kalbos istorija, sudėtingais jos raidos vingiais ir painiu likimu. Lietuvių kalba praeityje garbingai atlaikė visus istorinius laikmečio išbandymus ir negandas – įvairių okupacinių režimų politinius apribojimus, draudimus ir persekiojimus, vienų ar kitų svetimų kalbų terminų invazijas, pragaištingai brukamas svetimybes ir kitus jos menkinimus.

Jordanas rašo, kad Skandija yra Kodano įlankoje (Codanus sinus). Kadangi nurodo, kad toje vietoje į jūrą įteka Vysla, yra aišku, kad jis kalba apie Gdansko įlanką.

Codanus yra lotyniškas prūsiško žodžio godian, reiškiančio „gudas“, tarimas. M. Pretorijus patvirtina, kad sinus Codanus pavadinimo reikšmė yra Gudų įlanka: „Sunt qui Gothicum nomen a Godan & Codano Sinu derivare fatagunt."

Atimk iš tautos istoriją,
jos asmenybes suniekink,
ir tauta išsigims...

Šia Gabrielės Petkevičaitės-Bitės mintimi, tapusia mūsų laikais ypač svarbia sentencija, prasideda naujausia gydytojos Liudvikos Knizikevičienės knyga „Panevėžio medicinos istorija iki 1990 metų“ (Panevėžys, 2010).

Pažintinę kelionę „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ kovo 23–31 d. surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Kelionės metu, kovo 26-ąją, Ciuriche Marios Lourdes bažnyčios salėje vyko ir konferencija „Laiko ženklai kultūros istorijoje“. Konferencija skirta Šveicarijos lietuvių knygos klubo dešimtmečiui, XXVII knygos mėgėjų draugijos 80-mečiui, o atskira konferencijos sesija buvo skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, tuo pačiu ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų mirties metinių paminėjimui.

Lietuvoje galiojančių Jūros teisės aktų esminiai reikalavimai nesuderinti su Aplinkos apsaugos bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymais. Priešingai nei Aplinkos apsaugos bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymuose, LR jūros teisės sistemoje, pirmiausia LR Jūros aplinkos apsaugos įstatyme, sąvoka „jūros aplinka“ apibrėžiama tik išimtinai gamtinė aplinka, ignoruojant joje esančias antropogenines sistemas ar jų komponentus bei elementus, t. y. ignoruojamas visas jūrinis kultūros paveldas ir net dideli teritoriniai-erdviniai jo dariniai, istoriškai susiformavę vertingi ar net kultūriniais simboliais tapę jūriniai kultūriniai kraštovaizdžiai, vertingi istoriniai uostamiesčiai, uostai, nuskendę senoviniai laivai ir kt. Laikantis tokio apibrėžimo ir jo logikos, nesudėtinga nustatyti, kad jūra plaukiantis tradicinis burlaivis arba nugrimzdęs istorinis uostas, mus pasiekę senovinių uostų akvatorijos su įranga jau nėra jos aplinkos elementai ar dalys ir apskritai nėra jūros aplinkoje

2011-ieji Kaunui – vėl jubiliejiniai. Prieš 650 metų – 1361-iais – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Kauno vardas. Tai Kauno vardinės, bet ne miesto pradžia. Kauno miestas įteisintas 1408 m., kai jam buvo suteikta Magdeburgo teisės / magdeburginės savivaldos privilegija. Pastaroji – jau miesto „gimimo metrikai“. Todėl 2008-iais minėjome Kauno miesto 600 metų jubiliejų. Taigi, Kauno vardas bemaž puse šimtmečio senesnis už patį miestą.

Praėjusiais metais buvo išleista ilgai laukta ir visuomenės palankiai sutikta iš Anykščių krašto kilusio mokslininko, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesoriaus socialinių mokslų daktaro Osvaldo Janonio parengta knyga „Surdegis 1510–1940 metais. Laikas ir žmonės“.