Paveldas

Iškilminga daina, perauganti į rūsčią giesmę „Reve ta stogne Dnipr shirokiy“ (Platusis Dniepras šniokščia ūžia) kovo 9 d. skambėjo prie Taraso Ševčenkos (1814–1861) atminimo lentos Vilniaus universiteto Bibliotekos kieme priešais centrinius Alma Mater rūmus. Apnuogintomis galvomis, susikaupusiais veidais giedojo Vilniaus ukrainiečių bendrijos nariai, Ukrainos ambasados darbuotojai. Pritarė arba bent pagarbą šiam ritualui išreiškė atėję lietuviai. Ukrainos nepriklausomybės ir laisvės pranašo Taraso Ševčenkos žodžiai sujudino plataus Dniepro vandenis, išjudino laisvės siekiams ukrainiečių tautą.

Minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines VARPO pirmajame numeryje išspausdinti dailininkų Mykolo Šeduikio (1970) ir Jano Mateikos (1878) paveikslai ,,Žalgirio mūšis“. J. Mateikos paveikslas Lietuvoje gerai žinomas, tačiau panašaus žanro Alantos mokytojo kūrinys retai minimas. Mokytoją Mykolą Šeduikį pažinojo dr. Jonas Puodžius, kurį paprašėme apie mokytoją M. Šeduikį parašyti.

2009 m. pačioje pabaigoje pasirodė Mažosios Lietuvos enciklopedijos IV tomas (R–Ž raidžių straipsniai), juo užbaigtas didžiulės aprėpties darbas – įamžintas istorinis lietuvių etnokultūrinis regionas, kuriam prigijęs Mažosios Lietuvos vardas. Pradedant nuo Klaipėdos šiaurėje iki Galdapės pietuose, nuo Labguvos vakaruose iki Didžiosios Lietuvos sienos rytuose. Visa tai lietuvininkų gyvenamos istorinės Nadruvos, Skalvos ir Pilsoto žemės. Užgriebtos ir gretimos sritys, kuriose lietuvininkų gyventa senesniais laikais – Prūsos šiaurės vakarinė dalis Tvanksta, kurią sudaro Semba, Notanga, šiaurinės Bartos ir Varmės dalys.

Vasario 25-ąją Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje surengta paroda, skirta moksleivių žurnalo Aušrinė šimtmečiui. Ėjo 1910–1914 m. Vilniuje, 1917 m. Voroneže, 1919–1926 m. Marijampolėje, 1931–1933 m. Kaune. Pradėtas leisti Maskvos lietuvių studentų – Stasio Šilingo, Petro Klimo, Juozo Papečkio ir kt. – kaip laikraščio Lietuvos žinios literatūrinis ir mokslo priedas.

Kartu su ketvirtuoju tomu baigta leisti Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE), išskirtinis bendras Lietuvos ir išeivijos lietuvių projektas. Įamžintas abiejuose Nemuno krantuose esantis istorinis lietuvių etnokultūrinis regionas, kuriam prigijęs Mažosios Lietuvos vardas.

Homeras. Iliada
Tai prasidėjo nuo to, kai tik jie susipyko vyrijoj,
Vadas vyriausias Atridas ir didvyris tauras Achilas.
Kas gi iš tarpo dievų, juos supykinęs vaidą sukėlė?
Dzeuso sūnus ir Lėtojos. Jisai ant Atrido supykęs.

Taigi savo pirmąjį ir pagrindinį tikslą Klaipėdos krašto mokyklų draugija sėkmingai įvykdė. Tačiau gyvenimas privertė ją susirūpinti ir lietuviškų pradinių mokyklų steigimu. Jau 1927 metais, kovo pabaigoje, draugijos susirinkime buvo aptarta sunki lietuvybės padėtis krašto mokyklose (V. Baužys. Klaipėdos mokyklų d-jos susirinkimas. Liūdna lietuvybės padėtis mokyklose // Lietuva, 1927 04 11,Nr. 82 (2465), p. 3–4). Tačiau draugija ne tuojau pat ėmėsi priemonių. M. Purvinas aprašo draugijos posūkį 1929 m. rudenį, kai draugijos visuotinis susirinkimas „konstatavo, kad lietuvių kalbos mokymas krašto mokyklose yra nepakenčiamas ir net lietuviškos Direktorijos nepajėgia sulaikyti vaikų germanizacijos“ (p. 48). Naujai išrinktai draugijos valdybai (jos sudėtį esam išvardiję anksčiau) susirinkimas iškėlė uždavinį – kaip atsvarą vokiškoms pradinėms mokykloms kurti lietuviškas.

Pirmojoje pokalbio dalyje išsiaiškinome, kad Danielius Kleinas ir kiti XVII a. vidurio ir net vėlesnių laikų giesmynų sudarytojai Prūsijoje ir Vokietijoje naudojosi ir sekė geriausiais vokiškais giesmynais kaip savotiškais prototipais savo leidiniams. Jeigu taip, kaip turėtume taikyti kūrybiškumo veiksnį vertinant tiek Danieliaus Kleino, tiek ir jo amžininkų sudarytuose giesmynuose? Ar apskritai apie kūrybiškumą šiuo atveju tinka kalbėtis?

Į 2009 m. birželio 25 d. Vilniaus universitete vykusią Danieliaus Kleino 400-osioms gimimo metinėms skirtąją tarptautinę mokslinę konferenciją Danielius Kleinas ir jo epocha Parmos universiteto ordinariniam prof. Gvidui Mikeliniui (Guido Michelini) atvykti sutrukdė nelemtas nelaimingas atsitikimas. Susilaužęs koją birželio 15 d. jis atsidūrė ligoninėje, 17 d. buvo operuotas. Ligoninėje parengtas Gvido Mikelinio pranešimas Vilniaus konferencijoje perskaitytas pačiam autoriui nedalyvaujant.

Dar valdant Klaipėdos kraštą prancūzams, klaipėdiškiai lietuviai pajuto, kad švietimo įstaigose įsitvirtinę vokiečiai neužleis savo pozicijų mokyklose, ypač jei jiems pavyktų įgyvendinti savo planą sukurti Memeler Freistaat, laisvąją Klaipėdos valstybę, panašią į 1919 m. paskelbtą Laisvąjį Dancigo miestą. Tad lietuviai patriotai, nesitikėdami kitataučių pagalbos, susirūpino pačių jėgomis visų pirma įsteigti lietuvišką gimnaziją.