MOKSLASplius.lt

Paveldas

Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? (6)

Kongreso bibliotekoje Vašingtone (JAV) saugomoje Ulriko Richentalio kronikoje 1483 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbasBaigiame pašnekesį su JAV gyvenančia Violeta Rutkauskiene, kuri jau 20 metų domisi ir renka medžiagą apie dvigubąjį kryžių ir jo istoriją, Šv. Jurgio ir Slibino (Order of Dragon) ordinus, tyrinėja šių Ordinų sąsajas su Lietuva ir jos valdovais. Šiai temai buvo skirtas jos pranešimas XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris vyko 2008 m. pabaigoje Čikagos priemiestyje Lemonte.

daugiau

Tokie skirtingi ir svarbūs mano gyvenime (4)

 Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius prof. habil. dr. Domas Kaunas šiame pokalbyje prisimena savo pirmuosius žingsnius į knygos paiešką ir Mažosios Lietuvos pažinimą, susitikimus su daugeliu žmonių, ir kaip pamatysime – ne vien intelektualai paliko svarbų brėžį jo mokslinėje veikloje. Dar pridursime, kad balandžio 21-ąją Domas Kaunas paminėjo gana ryškią savo gyvenimo sukaktį, kuri taip pat liudija ne tik greit bėgantį laiką, bet ir padeda mums įvertinti mokslininko padarytų bei daromų darbų pilnatį.

daugiau

Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? (5)

 Violeta Rutkauskienė jau 20 metų domisi ir renka medžiagą apie dvigubąjį kryžių ir jo istoriją, Šv. Jurgio ir Slibino (Order of Dragon) ordinus, tyrinėja šių Ordinų sąsajas su Lietuva ir jos valdovais. Šiai temai buvo skirtas JAV gyvenančios lietuvės pranešimas XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris vyko 2008 m. pabaigoje Čikagos priemiestyje Lemonte.

daugiau

Ką mums byloja seniausios Lietuvos plytos (3)

 Dr. Napalio Kitkausko monografijoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai daug vietos skirta Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastųjų seniausiųjų mūrų analizei, taip pat ir senosioms plytoms. Štai šiai temai ir skirtas pokalbis su ilgamečiu LDK Valdovų rūmų atstatymo projekto moksliniu vadovu N. Kitkausku.

daugiau

Seniausi mūrai Lietuvoje ieškotini ne tik pilyse (2)

 Tęsiame pašnekesį su dr. Napaliu Kitkausku, kuris nuo 1987 m. rudens dalyvavo Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos archeologiniuose ir architektūriniuose tyrimuose. Iki 2002 m. vadovavo architektūrinių tyrimų grupei, o nuo 1995 m. buvo paskirtas LDK Valdovų rūmų atstatymo projekto moksliniu vadovu.

daugiau

Kupiškio krašto stiprybės knyga (2)

 Lietuvos vardo paminėjimo istorijoje tūkstantmečio metais ir Kupiškio 480-ųjų metinių proga išleista lokali monografija Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai (sudarytoja Aušra Jonušytė). Knygos pasitiktuvės Kupiškio kultūros centre buvo surengtos kovo 11 d., kai minėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinės.

daugiau

Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? (4)

 Violeta Rutkauskienė jau 20 metų domisi ir renka medžiagą apie dvigubąjį kryžių ir jo istoriją, Šv. Jurgio ir Slibino (Order of Dragon) ordinus, tyrinėja šių Ordinų sąsajas su Lietuva ir jos valdovais. Šiai temai buvo skirtas JAV gyvenančios lietuvės pranešimas XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris vyko 2008 m. pabaigoje Čikagos priemiestyje Lemonte.

daugiau

Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių?

 Su Violeta Rutkauskiene tęsiame pašnekesį apie dvigubąjį kryžių Lietuvos ir pasaulio istorijoje. Šiai temai buvo skirtas JAV gyvenančios lietuvės pranešimas XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris 2008 m. pabaigoje vyko Čikagos priemiestyje Lemonte.

daugiau

Kupiškio krašto stiprybės knyga

 Norime to ar ne, gyvename kultūros ženklų pasaulyje. Užtenka ištarti „Kupiškis“ ir mintyse iškyla garsiosios Senovinių kupiškėnų vestuvės, taip giliai įsirėžęs atmintin teatralizuotas vaidinimas. Scenai režisieriaus Povilo Zulono pritaikytos vestuvės tapo ir visos Lietuvos kultūros dalimi, juk jas žiūrėjo kone visi Lietuvos gyventojai. Jeigu ir ne teatrų ar kultūros namų salėse, tai per Lietuvos televiziją.

daugiau

Baltieji stulpai: Vilniaus istorinės atminties ženklas (2)

 Grupę iniciatyvių vilniečių subūręs M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas skelbia iniciatyvą – bent iš dalies atkurti Vilniaus Baltuosius stulpus, kurie nuo XVIII a. antrosios pusės pasitikdavo į Vilnių atvykstančius keliauninkus iš Trakų, Kauno ar tolesnių vietovių. Atkurti šį istorinės atminties ženklą pasiūlė fizikas ir etnologas prof. Libertas Klimka, kuriam 2005 m. paskirta Valstybinė J. Basanavičiaus premija už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje.

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu